Trys „konservatyvūs liberalai“: sutaria dėl homoseksualų partnerystės, bet ne dėl mirties bausmės

Savo politines pažiūras R.Žemaitaitis, A.Zuokas ir A.Paulauskas praėjusią savaitę pristatė spaudos konferencijos metu bei paskelbė partijos deklaraciją.

„Šiandien tai, ką mes pateikiame, yra mūsų bendra pozicija. Mes esame ir norime atstovauti konservatyviam liberalui, tai esame konservatyvi-liberali politinė jėga, kuri atstovaus centro ir dešinės politinių pažiūrų rinkėjams“, – kalbėjo A.Zuokas, pridurdamas, kad judėjimas nesibaidys žodžių „krikščionybė“ ar „tautiškumas“, o pagrindine savo vertybe laikys individo laisvę, kuri esą nėra begalinė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis, Artūras Paulauskas

„Esminė laisvės sąlyga tai yra atsakomybė savo bendruomenei, savo šaliai, ir, be abejonės, kas yra įgimta kiekvienam žmogui, tvarkos ir teisingumo siekis“, – dėstė politikas.

Kuriama partija „Laisvė ir teisingumas“, A.Zuoko teigimu, atstovaus viduriniajai klasei – daugiau nei 230 tūkst. gyventojų, kurie dirba pagal autorines sutartis, verslo ar individualios veiklos liudijimus.

Kadangi savo ideologiją politikai aptarė abstrakčiai, 15min kreipėsi į kiekvieną jų ir pasiteiravo, kokią poziciją palaiko kiek kontroversiškais klausimais – dėl siūlymo įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, leisti asmens dokumentuose rašyti tokias raides kaip „w“, „x“ ar „q“.

Taip pat ar, jų manymu, valstybė turėtų didinti mokesčius, kad galėtų išplėsti socialinę paramą ir paslaugas, ar Lietuvoje reikėtų grąžinti mirties bausmę.

„Už“ homoseksualų partnerystę, bet ne santuoką

2016-aisiais dalyvaudamas Seimo rinkimuose, svetainėje Manobalsas.lt klausiamas, ar tos pačios lyties asmenų poros gali turėti teisę sudaryti partnerystę, A.Zuokas padėjo varnelę prie atsakymo „tikriausiai taip“.

Panašu, nuo to laiko jo nuomonė šiuo klausimu nepakito.

Mes pritariame ir siektume įstatymais įteisinti partnerystės galimybę.

„Mūsų deklaracijoje labai aiškiai parašyta, kad mes pritariame ir siektume įstatymais įteisinti partnerystės galimybę. Mes tą palaikome“, – 15min komentavo jis, tačiau nesutiko su siūlymu leisti tos pačios lyties asmenų poroms tuoktis.

„Kalbant apie santuokos institutą, mes laikomės krikščioniškoje doktrinoje susiformavusios sampratos ir to, kas įtvirtinta Lietuvos Konstitucijoje“, – savo poziciją paaiškino A.Zuokas.

R.Žemaitaitis anksčiau iniciatyvai įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę reiškė prieštarą, aiškino, kad ji „kuriama, brukama, peršama“ kaip alternatyva šeimai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Remigijus Žemaitaitis

„Šiuo metu yra sukurtos ir veikia visos teisinės priemonės, visi instrumentai, kuriais niekas netrukdo naudotis. Galite nueiti pas notarą ir sudaryti civilinę sutartį. Civiliniai santykiai puikiausiai sureguliuoti“, – kreipdamasis į tuos, kurie siekia partnerystės, komentare 2017-aisiais rašė politikas.

Dabar jo nuomonė kitokia.

„Yra žmonių – ir tos pačios lyties asmenys – turi teisę gyventi, būti kartu, bet jų santykiai turi būti įforminti teisiškai. Tokiu atveju reikia priimti civilinę partnerystės registraciją ir išspręsti problemą“, – kalbėjo R.Žemaitaitis ir teigė visada pasisakęs už partnerystės įteisinimą.

„Partnerystės įstatymui, man atrodo, kai kažkada buvo įstatymas, aš pats balsavau už“, – tikino jis.

2017-aisiais Seimas svarstė siūlymą įteisinti sutartis dėl bendro gyvenimo, taip pat svarstė, ar reikėtų įteisinti partnerystę kaip vyro ir moters ar tos pačios lyties asmenų bendrą gyvenimą kuriant šeiminius santykius.

Abiejuose balsavimuose dėl pataisų R.Žemaitaitis nedalyvavo.

A.Paulausko įsitikinimu, partnerystės įteisinimas būtų naudingas ne tik tos pačios lyties asmenims.

„Čia visiems žmonėms – ir skirtingų lyčių gyvenantiems ne santuokoje tas įstatymas reikalingas“, – sakė jis.

Palankiai atsiliepė apie „w“, „x“ ir „q“

Partijos bendražygiai, A.Zuoko teigimu, kol kas nesuformavo bendros pozicijos dėl to, ar tokios raidės kaip „w“, „x“ ir „q“ galėtų atsirasti Lietuvoje išduodamuose asmens dokumentuose. Tačiau A.Zuokas asmeniškai tam teigė pritariantis.

„Klausimas visą laiką detalėse ir formose, bet neabejoju, kad šiandien formas ir visa kita tikrai galima rasti.

Mes savo darbo grupėje, kurią sudaro skirtingų politinių organizacijų atstovai, šito klausimo nesame nagrinėję ir priėmę sprendimo, bet, be abejonės, programoje tai bus pateikta“, – patikino jis.

R.Žemaitaitis A.Zuokui paantrino: „Tai jau seniai turėjo būti išspręsta. Čia mes tik tyčiojamės patys iš savęs ir patys vietoje trypčiojam.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Artūras Paulauskas

Raidžių rašymas asmens dokumentuose, A.Paulausko matymu, šiandien nėra pats aktualiausias klausimas, esą yra aktualesnių. Pažymėjus, kad jis vis iškyla santykiuose su Lenkija, politikas sureagavo: „Santykiai mūsų su Lenkija, aš manau, visiškai geri ir nereikia jų nei šaldyti, nei bloginti.“

Dėstydamas asmeninę nuomonę, A.Paulauskas apie raides „w“, „x“ ir „q“ atsiliepė palankiai: „Lietuvių kalbos žodyne buvo tos raidės ir, atrodo, nieko neįvyko.“

Išsiskyrė nuomonės dėl mirties bausmės grąžinimo

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ iniciatorius R.Žemaitaitis 2017-aisiais pasisakė už mirties bausmės grąžinimą – esą tai atgrasytų piliečius nusikalsti.

„Mirties bausmė nėra panaikinta negrįžtamai. Pasikeitus vertybinėms nuostatoms, teisinei doktrinai ir teisinių gėrių interpretavimui, mirties bausmė be vargo gali būti grąžinta į bausmių sistemą“, – pranešime žiniasklaidai dėstė parlamentaras.

A.Zuokas negalėjo patikėti, kad R.Žemaitaitis tada rašė rimtai.

„Aš manau, kad ir R.Žemaitaitis net ir tuo metu juokavo ir galbūt kalbėjo daugiau norėdamas atkreipti dėmesį, bet ne iš tikrųjų, ką jis galvoja“, – vertino jis.

Politikas tikino, kad klausimas apie mirties bausmės grąžinimą nediskutuotinas: „Klausimas yra nediskutuotas atsižvelgiant pirmiausia į liberaliąją poziciją, nes žmogus, žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė.“

Žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė.

Gal praėjus kuriam laikui R.Žemaitaičio požiūris pasikeitė? O gal jis iš tikrųjų tik juokavo?

Pasirodo – ne.