Lietuvos socialinių tyrimų centras šią savaitę seminare-diskusijoje „Užimtumo pokyčiai Lietuvos darbo rinkoje ir neigiamų pasekmių įveikimo priemonės“ pristatė atliekamo tyrimo dėl Lietuvos visuomenės reakcijos į koronaviruso pandemiją ir karantiną tarpinius rezultatus.
Vilniaus universiteto docentė daktarė, psichologė Dalia Bagdžiūnienė teigė, kad tyrimu siekta išsiaiškinti, ko žmonės tikėjosi, kokių poreikių turėjo karantino metu. Liepos mėnesį apklausta 1013 namų ūkių. Net 60 proc. gyventojų nurodė, kad jiems per karantiną reikėjo vienokios ar kitokios pagalbos.
„Kaip matome, 36–45 metų moterims su aukštuoju išsilavinimu ir aukštesnėmis pajamomis pagalbos reikėjo labiausiai“, – teigė ji.
Norėjo pagalbos įveikiant stresą, o gavo rūpestį darbo vieta
Kokios pagalbos žmonės labiausiai tikėjosi?
„Vyrauja trys dalykai: įveikti stresą, pasirūpinti sveikata ir socialiniai ryšiai. Tai vyrauja visose apklaustųjų grupėse. Įdomu tai, kad menkiau rūpėjo laiko valdymo, vaikų priežiūros poreikiai, o mažiausiai – finansiniai dalykai. Tik dešimt procentų nurodė, kad jiems aktualu gauti pagalbos siekiant išsaugoti darbo vietą. Surasti naują darbą pagalbos tikėjosi vos 48 žmonės iš 1013“, – nurodė psichologė.
