Pirminis teismo verdiktas motinai buvo palankus, tačiau aukštesnės instancijos teisėjai pasakė priešingai: metas išsikraustyti. Šiam sprendimui iškart įsiteisėjus, tiksi išsikraustymui duotas terminas: 3 mėnesiai.
15min moters (vardas ir pavardė redakcijai žinoma, bet neskelbtina, saugant nepilnamečių tapatybes neigiamame kontekste, – red. past.) tiesiai šviesiai paklausė: kur šeima kraustysis, jei teks vykdyti teismą tokį, koks jis yra dabar?
„Mes neturime, kur eiti – nei tėvų, nei kitų artimų giminių aš neturiu. Socialinio būsto nesitikiu, žinote, kokios ten eilės. Nežinau, gal bandyčiau kažką išsinuomoti“, – sakė moteris, viešumu siekianti ne gailesčio ar paramos, bet teisingumo.
Vyras verslininkas, kuris „nieko neturi“
Pašnekovė teigė, kad po skyrybų su sutuoktiniu (abiejų vaikų tėvu) prasidėjo ir turtiniai konfliktai. Moteris tvirtina, kad vyras verslininkas elgiasi „standartiškai“: slepia turtą ir pajamas, vengdamas prisidėti prie iširusios šeimos gerovės: „Nors tokių galimybių tikrai turi.“
Esminė vyro galimybė turėtų būti nupirkti buvusiai žmonai su vaikais būstą, kad ji galėtų išsikraustyti iš ten, kur gyvena dabar – vyro sūnaus iš kitos santuokos vardu registruotame bute. Egzistuoja labai konkreti sutartis: kai naujas būstas bus nupirktas, moteris su vaikais privalės išsikraustyti.
15min įsigilino į teismo sprendimą: kodėl moteriai liepiama išsikraustyti tučtuojau, nors sąlyga apie buto nupirkimą nėra ir galbūt niekada nebus įvykdyta?
Esminis atsakymas paprastas ir tuo pačiu paradoksalus: nuosavybės teisė mūsų šalyje yra ginama ne ką mažiau, nei vaikų teisės, nors pastarosios yra kaskart įvardijamos kaip prioritetinės.
Beje, vilnietę ginti bandantis ir šią savaitę skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) žadantis pateikti advokatas atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų niuansą: šiuo atveju ginama nuosavybės teisė, kuri yra įforminta, pasak jo, fiktyviai.
„Vyro sūnus iš kitos santuokos tapo formaliu to buto savininku, neįdėjęs nė lito. O ta moteris, kurios lėšomis ir jėgomis tas butas faktiškai buvo sukurtas, teismui neatsižvelgus į byloje turimus faktinius duomenis, dabar paliekama be nieko“, – Apygardos teismo verdiktu stebėjosi teisininkas.
Jo kasaciniame skunde LAT bus prašoma stabdyti moters ir vaikų iškeldinimą, kol sprendimas šioje byloje nebus galutinai peržiūrėtas.
