Susisiekiau su D.Carballo. Jis nepagailėjo man laiko ir patarimų. Pokalbio pabaigoje paklausiau: „Beje, ar ten vakarais vis dar rengiamas tas nuostabus garsų ir šviesos šou? Man jis taip patiko, kai ten lankiausi devintajame dešimtmetyje“. Po nejaukios pauzės D.Carballo atsakė: „Aš pats asmeniškai išardžiau vieną tų žibintų. Jie kenkė griuvėsiams.“
– Ar skiriasi požiūriai tų mokslininkų, kurie kapstosi smėlyje, nuo tų, kurie kapstosi archyvuose?
– Archeologija, jei žiūrėtume labai ambicingai, gali nušviesti visą žmonijos istoriją, nuo mūsų kaip rūšies evoliucijos iki šių dienų, nes dėmesys sutelkiamas į materialiąją kultūrą, o ne į tekstus – nors dažniausiai nagrinėjame abu kartu. Sakydamas „materialioji kultūra“ turiu omenyje mūsų gyvenamas vietas (liet. „kasinėjimų vietas“, angl.„sites“) ir daiktus, kuriuos naudojame („artefaktus“). Didžioji mūsų, kaip rūšies, istorijos dalis nepaliko jokių rašytinių liudijimų ir su ja galima susipažinti tik nagrinėjant materialiuosius likučius. Pavyzdžiui, kasinėjimų vietas ir artefaktus. Tuo tarpu kitais atvejais tekstų gali būti, tačiau jie neatspindi visos visuomenės, nes tai būna oficialūs turtingųjų ir galingųjų gyventojų raštai. Tokiais atvejais archeologija gali suteikti balsą tiems „99 procentams“ kitų žmonių, kurie nepriklausė elitui, tačiau taip pat suvaidino vaidmenį kuriant istoriją.
Man buvo gėda, bet, žinoma, D.Carballo buvo teisus. Dabar D.Carballo parengė naują actekų imperijos žlugimo istoriją leidyklai „Oxford University Press“, skirtą 500-osioms įvykio metinėms paminėti. Istorinių knygų anglų kalba apie actekų užkariavimą netrūksta: Hugh Thomas vieną iš jų publikavo 1993 metais, ir J.H.Elliottas, ir Camilla Townsend papildė istoriją savo 2006 metų versijomis, o Matthew Restallas pasiūlė dar vieną 2018 metais – ir tai tik keletas žymių kūrinių.
Vis dėlto tie autoriai buvo senovės tekstų ekspertai. D.Carballo yra archeologas, dirbantis ten, kur kažkada vyko aprašomi įvykiai. Liepos mėnesio pradžioje elektroniniu paštu nusiunčiau jam interviu klausimus – paprašiau jo pasidalinti įžvalgomis apie naują požiūrį į šiuolaikinės Meksikos kultūros pamatus. Čia pateikiama sutrumpinta ir redaguota interviu versija.
