Dauguma ekonomistų teisūs, pabrėždami valstybės vaidmenį palaikant plačiai vartojamų prekių pasiūlą ir suvaldant rinkos nesėkmes, tačiau jie dažnai nepaiso pačios rinkų susiformavimo istorijos.
Nematomoji pasiūlą ir paklausą reguliuojanti rinkos ranka buvo neatsiejama nuo griežtesnės valstybės rankos. Kad galėtų atlikti įvairias funkcijas, valstybė reikalauja paprasto dalyko: pajamų. Kelių tiesimui, uostų įrengimui, jaunosios kartos švietimui, mokslinių tyrimų, kurie yra visos pažangos pagrindas, finansavimui, sveikatos apsaugai ir biurokratinio aparato išlaikymui reikia pinigų. Nė viena sėkmingai veikianti rinka negali išsilaikyti be stiprios, funkcionalios valstybės pagrindų.
Šią paprastą tiesą šiandien pamirštame. Visos iš Jungtinėse Valstijose per pastaruosius du dešimtmečius sumokėtų mokesčių gautos pajamos sumažėjo beveik keturiais procentais – nuo maždaug 32 procentų 1999 m. iki maždaug 28 procentų šiandien. Tai – dar neregėtas nuosmukis naujausių laikų turtingų tautų istorijoje. Tiesioginės šio pokyčio pasekmės akivaizdžios: žlunganti infrastruktūra, lėtėjantis inovacijų tempas, lėtėjantis augimo tempas, didėjanti nelygybė, trumpesnė gyvenimo trukmė ir nemažą gyventojų dalį apimanti neviltis. Šios pasekmės dar labiau didina pavojų demokratijos tvarumui ir pasaulinei rinkos ekonomikai.