Latvių politologas tikino, kad apskritai Vakarai „apsiskaičiavo“ formuodami savo politiką dėl Rusijos ir Baltarusijos. Su Maskva buvo bandoma kalbėtis siekiant paversti ją saugesne žaidėja tarptautinėje arenoje, tačiau tai neatnešė rezultatų. O iš Minsko, kurio užsienio politika – mažiau pavojinga, visų pirma buvo reikalaujama demokratinių reformų.
ES politika neveikia?
Latvijos tarptautinių santykių instituto tyrėja Elizabete Vizgunova tyrimų centro ataskaitoje apie šalies užsienio ir saugumo politiką rašo, kad šalių dialogas suintensyvėjo dar 2016 metais, kai Europos Sąjunga (ES) panaikino dalį sankcijų Baltarusijai.
Tuomet suaktyvėjo dvišaliai valdžios pareigūnų susitikimai, sparčiai augo Baltarusijos atstovų vizitų Latvijoje skaičius. Štai 2020-ųjų sausį į Minską keliavo Latvijos premjeras, balandį Rygoje laukiama Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos. Tai bus pirmas kartas, kai Baltarusijos prezidentas lankysis Latvijoje.
Politologas Andis Kudoras 15min teigė, kad būsimas A.Lukašenkos vizitas nėra didelė naujiena – tiesiog rodo pragmatiškesnės Latvijos politikos dėl Baltarusijos tęsinį.
Beate Livdanska iš Rygoje įsikūrusio Rytų Europos politikos studijų centro (CEEPS) tikino, kad Latvijos užsienio politikos strategija dėl Baltarusijos daug metų buvo pragmatiška, nors, kaip ir daugelis kitų šalių, Ryga smerkia kaimynę už žmogaus teisių pažeidimus.
„Reikia pažymėti, kad Europos Sąjungos ilgus metus vykdyta normatyvinė užsienio politika neatnešė rezultatų dėl demokratizacijos Baltarusijoje skatinimo. Vienas iš Latvijos naudojamų įrankių skatinant bendradarbiavimą yra žmonių diplomatija“, – 15min sakė B.Livdanska.
A.Kudoras sutinka, kad normatyvinė ES politika Baltarusijai neatnešė rezultatų. „Latvija yra labai suinteresuota matyti Baltarusiją demokratiška, nes antraip turime tik dvi demokratiškas kaimynes – Lietuvą ir Estiją“, – 15min tikino jis.
Be didelių diskusijų apie Astravą
Pasak E.Vizgunovos, Latvijai bendradarbiavimas su Baltarusija labai svarbus dėl ekonominių priežasčių. Esą jis reiškia Latvijos prieigą prie Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) rinkos.
Be to, trečdalis Latvijos uostus pasiekiančių krovinių atkeliauja iš Baltarusijos. E.Vizgunova atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos uostas atima Baltarusijos klientus iš Rygos uosto. „Dėl šios priežasties svarbu užtikrinti gerą Latvijos verslo atstovavimą Minske“, – rašo Latvijos tarptautinių santykių instituto tyrėja.