Jų politika ir jų palikimas ateičiai jiems visada rūpėjo. Jie visi taip pat žinojo, ką daryti, kad padėtų savo įpėdiniui lengviau perimti pareigas. Jie visi teikė pirmenybę savo šaliai, o ne savo partijai. Donaldo Trumpo atveju taip nebus. Jei paaiškės, kad artimiausios 150 dienų bus paskutinės D.Trumpo dienos prezidento poste, jis vis tiek dar gali sukelti didžiulę sumaištį Amerikos užsienio politikoje.
Aš, dar būdamas jaunas Nacionalinio saugumo tarybos darbuotojas, sėdėjau Ovaliniame kabinete 1988 metų gruodį, kai židinyje spragsėjo liepsnos, o Ronaldas Reaganas suteikė leidimą pradėti pirmąjį JAV dialogą su Palestinos išlaisvinimo organizacija. Jam, bent iš dalies, tai atrodė būdas patausoti savo įpėdinį, tuometį viceprezidentą George'ą H.W.Bushą, kad jam nereikėtų eikvoti brangaus politinio kapitalo tik pradėjus eiti naujas pareigas stengiantis, kad būtų žengtas būtinas, nors prieštaringai vertinamas, žingsnis taikos Artimuosiuose Rytuose link.