Europos kraštutiniai dešinieji klimpsta: skandina pandemija ir stabilumo ištroškę rinkėjai

Austrija, Vokietija, Italija. Populistai, dažnai – radikalių pažiūrų, šiose šalyse rėkia labai garsiai. Tačiau iš tiesų nėra kuo girtis – nors dar prieš kelerius metus kalbėta apie nesustabdomą antisisteminių politinių jėgų maršą, per koronaviruso pandemiją tokios partijos tiesiog neturi ką pasiūlyti, o politikos senbuviai įrodinėja, kad tvarkytis moka.
Italijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Matteo Salvini
Italijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Matteo Salvini / „Scanpix“ nuotr.

„Mūsų pasirodymas buvo nepaprastai skausmingas. Bet kokie bandymai užglaistyti krachą būtų lengvai permatomi.“

Taip į Austrijos dešiniųjų populistų Laisvės partijos (FPO) pasirodymą sekmadienį vykusiuose Vienos savivaldos rinkimuose reagavo šios politinės galios lyderis Herbertas Kicklis. FPO ankstesniuose rinkimuose susišlavė 31 proc. balsų, o dabar – vos 9 proc.

„Šį kartą mus nugalėjo ne kitos partijos. Pati Laisvės partija pasistengė padaryti tai, ką paprasti daro konkurentai“, – konstatavo H.Kicklis.

FPO atvejis – ne vienas toks Europoje. Visame Senajame žemyne kraštutinių dešiniųjų partijos, kurios dar neseniai atrodė nesustabdomos, dabar klimpsta – radikalus ir skaldo tarpusavio vaidai, ir siutina ambicingi politikos naujokai.

Lietuvoje kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos niekada nebuvo labai populiarios, bet šių metų Seimo rinkimuose 5 proc. barjero neperžengė prie tokių priskirtinos politinės jėgos – Nacionalinis susivienijimas (2,13 proc. balsų), Krikščionių sąjunga (0,75 proc. balsų) ir Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai (0,49 proc. balsų).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis