Paklausti, ką jiems reiškė laikraščių trūkumas, pašnekovai dažnai pateikdavo įprastą atsakymą – kad naujienos labai svarbios visuomenei. Tačiau, labiau paspausti, jie atsakydavo išsamiau. B.Berelsonas išsiaiškino, kokia prasme žmonėms iš tiesų trūko naujienų – ne pačių naujienų kaip objekto, o susipažinimo su naujienomis kaip veiksmo: to kasdienio skaitymo ritualo ir ryšio, kurį skaitymo dėka jie juto su savo bendruomene ir platesniu pasauliu.
Naujienos yra ir produktas, ir paslauga, ir bet kurios veikiančios demokratijos pagrindas. Tačiau jos taip pat yra inkaras – ryšys, kurį jaučiame su kitais žmonėmis, lynas, nuvytas iš žodžių ir argumentų bei kasdienių atradimų. Be jo žmonės jaučiasi lyg vieniši jūroje dreifuojantys laivai.
Daugybė amerikiečių dabar atsidūrė tokioje situacijoje, kokią anuomet patyrė niujorkiečiai: jie nebegauna laikraščių.
Daugybė amerikiečių dabar atsidūrė tokioje situacijoje, kokią anuomet patyrė niujorkiečiai: jie nebegauna laikraščių. Tačiau šis trūkumas nėra laikinas. Net ir naujienų srautui gerokai suintensyvėjus kabelinių tinklų, radijo pokalbių laidų ir interneto dėka, vietos žurnalistikai gresia didelis pavojus išnykti.
Šis faktas, turintis rimtų padarinių tiek atskiroms bendruomenėms, tiek ir trapioms demokratijoms, kuriose tos bendruomenės gyvuoja, ir nagrinėjamas Margaret Sullivan knygoje „Ghosting News: Local Journalism and the Crisis of American Democracy“. M.Sullivan keliauja po visą šalį ir stebi, kaip vietos laikraščiai užsidaro ir kuriasi naujos įmonės, kurios tikisi užpildyti jų vietoje paliktą tuštumą, ir pateikia išvadą, kuri labai neramina: žurnalistika, kurios reikia, kad amerikiečiai galėtų funkcionuoti, ir institucijos, teikiančios žmonėms informaciją, reikalingą priimti sprendimus sau ir savo šaliai, yra masinio nykimo stadijoje.
