Respublikonai ir demokratai iškart susikirto dėl to, ar D.Trumpo kampanija anuomet įsivėlė į „nusikalstamą sąmokslą“ su Rusija, „rezgė kėslus“, „bendradarbiavo“, užmezgė „ryšius“, ar, kaip tvirtino Baltieji rūmai, D.Trumpas tapo didžiulio liberalų sąmokslo auka. Praėjus keletui metų nuo tada, kai 2016-aisiais Rusija kišosi į rinkimus, šis jos žingsnis ir toliau skina Maskvai dividendus, kurstydamas amerikiečius prieš amerikiečius.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra ypač įgudęs psichologinėje karyboje, nes ją taiko jau ne vieną dešimtmetį. Savo oponentų destabilizavimo meno jis išmoko iš slaptosios Rytų Vokietijos policijos „Stasi“. Rusija dabar pasitelkia tą pačią techniką. Tačiau ji nukreipiama ne tik prieš pavienius asmenis – ji pritaikoma ištisoms šalims.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje V.Putinas gyveno Drezdene, Rytų Vokietijoje. Oficialiai jis vadovavo sovietų ir vokiečių „draugystės rūmams“. Praktiškai jis buvo KGB agentas, greičiausiai padėdavęs Raudonosios armijos frakcijai – kairiųjų teroristų grupuotei – rengti išpuolius Vakarų Vokietijoje. KGB labai norėjo išmokti „Stasi“ taikytų stebėjimo būdų, ir V.Putinas glaudžiai bendradarbiavo su šia organizacija (tyrėjai neseniai atrado V.Putino „Stasi“ kortelę).
Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje Rytų Vokietija taikė represijas disidentams, menininkams, taikos kampanijų ir bažnyčios aktyvistams. Tačiau režimas nerimavo, kad įprastos autokratinės strategijos – gulagai, fiziniai kankinimai ir tankai gatvėse – gali pakenkti šalies reputacijai. Galų gale juk Rytų Vokietija buvo pažadėjusi gerbti žmogaus teises, 1975 metais pasirašiusi Helsinkio susitarimą. Tačiau Rytų Vokietijos lyderis Erichas Honeckeris nesidrovėjo slopinti opoziciją: „Stasi visada bus“. Slaptoji Rytų Vokietijos policija sukūrė metodą, vadinamą Zersetzung, arba „skaidymu“, kad būtų galima malšinti sukilimus nenaudojant atviros jėgos.
