Viena tokių datų, galėjusi sutaikyti buvusių budelių ir buvusių aukų palikuonis, ką tik praėjo. Kovo 5 d. sukako lygiai 80 metų nuo slapto sprendimo išžudyti sovietų nelaisvėje atsidūrusius lenkų karininkus.
1940 m. kovo 5 d. SSRS ir Visasąjunginės komunistų (bolševikų) partijos Centro komitetas tos dienos posėdžio darbotvarkės klausimu Nr. 144 priėmė protokolinį sprendimą „pasiūlyti SSRS NKVD <...> „ypatinga tvarka“ peržiūrėti 14 700 karo belaisvių – buvusių Lenkijos karininkų, valdininkų, dvarininkų, policininkų, žvalgų, žandarų, osadnikų (kariuomenės veteranų, už tarnybą gavusių žemės ir kaip kolonistams persikėlusių į rytines šalies teritorijas – aut. past.) – ir kalėjimų prižiūrėtojų“ bei „Vakarų Ukrainos kalėjimuose esančių 11 000 areštuotųjų <...> įvairių kontrrevoliucinių šnipų ir diversantų organizacijų, buvusių dvarininkų, fabrikantų, buvusių policijos pareigūnų, valdininkų ir perbėgėlių“ bylas, „jiems pritaikant aukščiausiąją bausmės formą – sušaudymą“.
