Šį pavasarį COVID-19 pandemija labiausiai pakenkė tankiai apgyvendintoms urbanizuotoms zonoms – ne tik miestų centrams, bet ir jų artimesniems priemiesčiams. Dabar visą šalį apėmę protestai ir nesutarimai po George'o Floydo nužudymo Mineapolyje aiškiai atskleidė silpnąsias vietas, susijusias su miestų klestėjimu: išliekančią rasinę nelygybę ir segregaciją, net ir atgimus miestams ekonomiškai. Per pastarąjį ketvirtį amžiaus „verslas koncentravosi keliuose dideliuose, tankiai apgyvendintuose, dažniausiai pakrantėse esančiuose didmiesčiuose“, – sako Markas Muro, Tyrimų grupės „Brooking Institution“ Metropolines politikos programos direktorius. Bet tos pačios ekonominės jėgos, priduria jis, paaštrino skirtumus tuose pačiuose didmiesčiuose – ir dabar mes matome tam tikras to pasekmes.
2020 06 14
JAV miestai – ir ekonominio klestėjimo, ir ekonominės nelygybės židiniai. Kokia ateitis jų laukia?
Po daugelio atgimimo ir atsigavimo metų didžiausius šalies metropolius dabar slegia išorės grėsmės ir vis aštresnės vidinės problemos – tai gali pakenkti jų politinei įtakai ateityje. Amerikos miestai jau beveik ketverius metus susiduria su nuolatiniu prezidento Donaldo Trumpo priešiškumu, nes jis vadina juos nešvariais, chaotiškais ir pavojingais bei vykdo jų interesams prieštaraujančią politiką.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
