JAV pralaimi pasaulinę kovą dėl informacijos, o dominuoti siekia Kinija ir Rusija. Ką daryti?

Vykstant 2020 metų JAV prezidento rinkimų kampanijai, istorijos apie Rusijos intervenciją vėl tampa aktualios.
Vladimiras Putinas, Xi Jinpingas
Vladimiras Putinas, Xi Jinpingas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

2016 metais Rusijos vykdyto kibernetinio įsilaužimo operacijos ir socialinių tinklų naudojimas manipuliuojant viešu diskursu užklupo JAV politikos formuotojus nepasiruošusius. Praėjus ketveriems metams metų pareigūnai dar nevisiškai supranta, kad šie išpuoliai atspindėjo besikeičiančią geopolitinės konkurencijos aplinką. Žiūrint atskirai tik į Rusijos bandymus kištis į JAV politiką 2016 metais, nepastebimas platesnis kontekstas: konkuruojančios valstybės XXI amžiuje varžosi dėl informacijos tiek pat, kiek dėl bet kokio kito vertingo dalyko.

Demokratinės šalys vertina informaciją kaip suteikiančią žmonėms daug galių ir galimybių: laisvas ir atviras idėjų, naujienų ir nuomonių srautas skatina diskusijomis paremtą demokratiją. Autoritarinės sistemos mato šį modelį kaip grėsmę, informaciją vertina kaip pavojų jų režimams ir tam, ką valstybė turi kontroliuoti ir formuoti. Pasinaudodami visuotiniu sekimu, cenzūra ir manipuliavimu informacija, autoritariniai režimai sustiprina savo galią savo šalyse ir silpnina demokratinius konkurentus užsienyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų