„Tūkstantmetukai“, gimę 1980–1996 metais, yra labiausiai išsilavinusi karta Amerikos istorijoje ir yra labiausiai už tai įsiskolinę. Jie yra didžiausia suaugusiųjų karta – sudaro 22 procentus JAV gyventojų, bet vis dar valdo tik 3 procentus šalies turto (kai „kūdikių bumo“ kartos atstovai buvo panašaus amžiaus, jų rankose buvo 21 procentas šalies turto). Nuo 2009 iki 2016 metų „tūkstantmetukų“, turinčių nuosavą būstą, skaičius iš tikrųjų sumažėjo 18 procentų. 2015 metų gyventojų surašymo ataskaitoje teigiama, kad 20 procentų „tūkstantmetukų“ gyvena skurde.
Atsakymų į klausimą, kodėl tai nutiko, sąrašas ilgas, tačiau išsiskiria viena priežastis: „tūkstantmetukai“ yra įkalintųjų karta.
Nuo lopšio iki vaikystės, tėvystės ir beveik vidutinio amžiaus policija ir kalėjimai formavo ir sunkino „tūkstantmečio vaikų“ gyvenimą. Per vieną dešimtmetį (nuo 1980 iki 1990 metų), iš dalies dėl Karo su narkotikais programos, JAV kalėjimuose esančių žmonių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Jis pasiekė aukščiausią lygį 2009 metais – palyginti su 1972 metais kalinių padaugėjo net 700 procentų. Nors įkalintųjų skaičius dabar mažėja, jis nemažėja taip greitai, kaip išaugo. Net jei įkalintųjų skaičius tolygiai mažės ir toliau, praeis beveik ištisas amžius, kol kalėjime uždarytų žmonių skaičius pasieks tokį, koks buvo 1980 metais. Netgi kuklesnis tikslas, pavyzdžiui, perpus sumažinti dabartinių kalinių skaičių, nebūtų pasiektas, kol neišmirs beveik visi „tūkstantmetukai“.
