Vyriausybės gelbėjo didelius investicinius bankus, kurie tiesiogiai prisidėjo prie krizės, o kai ekonomika vėl atsinaujino, būtent tos įmonės daugiausia išlošė iš jos atsigavimo. O mokesčių mokėtojams liko tokia pat suskaldyta, nelygi ir daug anglies dvideginio išmetanti pasaulinė ekonomika, kaip ir anksčiau. „Niekada neleisk, kad gera krizė nueitų veltui“, – skelbia viena populiari politikos maksima. Tačiau būtent taip ir nutiko.
Pasaulis praleido progą tai padaryti dar 2008 metais, tačiau likimas suteikė jam dar vieną galimybę.
Dabar, šalims mėginant susitvarkyti su COVID-19 pandemija ir karantino pasekmėmis, joms reikia išvengti tos pačios klaidos. Pirmaisiais mėnesiais, kai virusas buvo dar tik pasirodęs, vyriausybės ryžtingai ėmėsi spręsti staiga kilusias ekonomikos ir sveikatos krizes, išleido stimulų paketus darbo vietoms išsaugoti, paskelbė taisykles, skirtas ligos plitimui sulėtinti ir investavo į gydymo ir vakcinų tyrimus ir plėtrą. Šios gelbėjimo pastangos yra būtinos. Tačiau kai žlunga rinkos ar užklumpa krizės, vyriausybėms nepakanka paprasčiausiai įsikišti kaip gelbėtojoms. Jos turėtų aktyviai formuoti rinkas, kad pasiektų tokių ilgalaikių rezultatų, kurie būtų naudingi visiems.
Pasaulis praleido progą tai padaryti dar 2008 metais, tačiau likimas suteikė jam dar vieną galimybę. Šalims išlipus iš dabartinės krizės, jos gali ne tik paskatinti ekonomikos augimą – jos gali pakeisti to augimo kryptį sukurdamos geresnę ekonomiką. Užuot teikusios korporacijoms nebūtiną pagalbą, jos gali suformuoti tokią savo gelbėjimo politiką, kuri apsaugotų visuomenės interesus ir spręstų visuomenės problemas.
Jos gali reikalauti, kad COVID-19 vakcinos, sulaukusios visuomenės paramos, būtų visuotinai prieinamos. Jos gali atsisakyti gelbėti įmones, kurios nemažins savo išmetamo anglies dvideginio kiekio arba nenustos slėpti savo pelno mokesčių rojuose. Vyriausybės per ilgai socializuoja riziką, bet privatizuoja naudą: visuomenė moka kainą už netvarkos suvaldymą, tačiau to suvaldymo nauda daugiausia džiaugiasi įmonės ir jų investuotojai. Kilus poreikiui, daugelis įmonių suskumba prašyti vyriausybės pagalbos, tačiau atėjus geresniems laikams reikalauja, kad vyriausybė atsitrauktų. COVID-19 krizė suteikia galimybę ištaisyti šį disbalansą sudarant naują sandorį, kuris priverstų gelbėtinas įmones labiau veikti viešojo intereso labui ir leistų mokesčių mokėtojams pasinaudoti pranašumais ir nauda, kuria tradiciškai mėgaudavosi privatusis sektorius.
