Kas lemia valstybės gebėjimą įveikti pandemiją, arba Kodėl demokratija ne visada pranašesnė

Kai sausio mėnesį Kinijoje buvo užfiksuotas naujasis koronavirusas, kuris dabar virto visą pasaulį apėmusia pandemija, pasigirdo daugybė teiginių, kad autoritarinė Kinijos sistema blokuoja informacijos srautą apie situacijos rimtumą.
Koronavirusas
Koronavirusas / Volodymyr Hryshchenko nuotr./ Unsplash nuotr.

Li Wenliango, gydytojo, kuris buvo nubaustas už ankstyvus perspėjimus apie naujojo viruso keliamą pavojų ir kuris vėliau mirė nuo šios ligos, atvejis buvo laikomas autoritarinės disfunkcijos simboliu.

Bet dabar ir demokratinių valstybių padėtis nebeatrodo tokia rožinė. Europa susiduria su didesne ligos našta nei Kinija, vien tik Italijoje mirčių skaičius viršija oficialiai praneštą mirčių skaičių Kinijoje, nepaisant daug mažesnės Italijos populiacijos.

Demokratinių šalių lyderiai jautė panašų spaudimą sumenkinti epidemijos pavojų, kad būtų išvengta žalos ekonomikai ar apsaugoti asmeniniai interesai.

Pasirodo, daugelio demokratinių šalių lyderiai jautė panašų spaudimą sumenkinti epidemijos pavojų, kad būtų išvengta žalos ekonomikai ar apsaugoti asmeniniai interesai. Tai pasakytina ne tik apie Brazilijos vadovą Jairą Bolsonaro ar Meksikos lyderį Lopezą Obradorą, bet ir apie prezidentą Donaldą Trumpą, kuris iki kovo vidurio tvirtino, kad JAV kontroliuoja šią ligą ir kad epidemija netrukus išnyks.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Aukščiausios klasės kavos aparatai: ar verta į juos investuoti?
Reklama
Įspūdingi baldai šiuolaikinei svetainei: TOP 5 pasirinkimai