Jei šie duomenys tikslūs, tai reiškia, kad tokios nesantaikos tikimybė sparčiai auga. JT klimato mokslininkų skaičiavimais, žmogaus veiklos sukeltos emisijos nuo ikipramoninio laikotarpio pakėlė mūsų planetos temperatūrą vienu laipsniu, ir kadangi klimato pokyčiai labai spartėja, ekspertai prognozuoja atšilimą dar puse laipsnio, kurio sulauksime jau 2030 metais ir kuris sukels atitinkamai didesnę su klimatu susijusio nesaugumo riziką.
Norint nutraukti ar užkirsti kelią klimato kaitos paaštrintiems konfliktams reikia greitesnio ir kitokio požiūrio nei sprendžiant pačią klimato kaitos problemą. Daugelis vyriausybių ėmė mažinti išmetamų teršalų kiekį, tačiau jų pastangos sušvelninti klimato kaitą yra labai laipsniškos. Pavyzdžiui, 120 šalių užsibrėžė tikslą iki 2050 metų pasiekti, kad jų išmetamo anglies dioksido kiekis būtų lygus nuliui – tai prasmingas siekis, galintis užkirsti kelią taršai, kuri ilgainiui paverstų Žemę negyvenama.
Klimatas yra svarbus kalbant apie karą ir taiką, tačiau klimato politika ir politika apskritai yra dar svarbiau.
Tačiau milijonai žmonių visame pasaulyje jau dabar kenčia nuo rekordinių karščio bangų, ekstremalaus kritulių kiekio ir kylančio jūros lygio – pokyčių, kurie blogina gyvenimo sąlygas, didina maisto ir vandens trūkumą ir skatina konkurenciją dėl išteklių bei migraciją. Kova su klimato kaita yra būtina, bet ji truks ilgai ir neduos rezultatų iškart. Konfliktų prevencija turi vykti dabar.
