Tuo metu Pekinas vykdė agresyvius veiksmus visoje Azijoje. Kinijos laivas nuskandino Vietnamo laivą ginčijamuose Pietų Kinijos jūros vandenyse. Prie Malaizijos krantų specialų statusą turinčioje šalies ekonominėje zonoje Kinijos žvalgybinis laivas, lydimas pakrančių apsaugos tarnybos ir žvejybos laivų (kurie greičiausiai buvo Kinijos jūrinės milicijos dalis – civilių laivai, kuriuos prireikus Pekinas pasitelkia savo reikmėms), pradėjo žvalgybą netoli Malaizijos naftos platformos.
Po to kilo konfrontacija ir buvo iškviesti karo laivai iš JAV, Australijos ir Kinijos. Dar vėliau Pekinas paskelbė Pietų Kinijos jūros salose sukūręs du administracinius vienetus, į kuriuos taip pat pretenduoja Vietnamas. Taip pat Kinijos pareigūnai su pykčiu ir pagieža reagavo į Taivaną, kurio kovos su pandemija metodas sulaukė plataus tarptautinio pagyrimo ir pripažinimo.
Galiausiai Kinijos Nacionalinis liaudies kongresas paskelbė, kad, reaguodamas į praėjusių metų prodemokratinius protestus, privers Honkongą laikytis plataus masto nacionalinio saugumo įstatymų. Taip Pekinas apėjo šio miesto autonominį įstatymų leidybos procesą ir pradėjo naikinti „vienos šalies, dviejų sistemų“ principą, pagal kurį valdomas Honkongas.
Buvo padėti pagrindai procesui, kuris greičiausiai iš esmės pakeis šios teritorijos laisves, jos įstatymus ir tai, kaip ji traktuojama tarptautiniu mastu.
