M.Matulaitytė-Feldhausen: Mandagumas Lietuvoje – silpnumo požymis?

Lietuvis baisiausiai bijo būti kaip lenkas. Nebūsiu kaip koks šlėkta lenkelis, sako lietuvis. Tie tai ten net apsiseilioję rankas puola bučiuoti, lankstosi, „dėkavoja“, tpfu, sako lietuvis, tikrai toks nebūsiu. Ir nebūna.
Milda Matulaitytė su petnešomis
Milda Matulaitytė-Feldhausen / Asmeninio albumo nuotr.

Noriu būti kaip estas, trepteli kojele lietuvis, ir būsiu toks kaip estas. Niekas man neuždraus, dar sako lietuvis. Tiesa, tikro, gyvo esto gyvenime dažnas lietuvis nėra matęs, bet vis tiek jis geriau apsisprendžia būti kaip estas, mat nieko labiau lietuvis netrokšta.

Bet dažniausiai lietuvis vis tik apsisprendžia būti... Kaip tikras lietuvis – netašytas, nemandagus, o dažniausiai vulgariai įžūlus. Mandagumą lietuvis supranta kaip silpnumo požymį, o netašytą, buką įžūlumą – kaip absoliutų „kietumą“.

Kam lenkiasi lietuvis?

Lietuvis – ne lenkas, bet kam nesilanksto. Tiesą sakant, jis galvoja, kad jis apskritai niekam nesilanksto, nes jis ne kokia ten atgyvena, kad tokius dalykus darytų. Todėl jis jų ir nedaro. O tada...

O tada ateina šefas, ministras ar koks turtingas dėdė iš Amerikos ir lietuvis susilenkia net trilinkas. Nes lietuvis žino, jog pinigui ir šefui lenktis reikia. Reikia ir būtina. Dar lietuvis mėgsta šiems aukščiau išvardytiems elementams lįsti ten, kur saulė neužšviečia, ir kuo šie elementai yra galingesni, turtingesni ar „aukštesni“, tuo labiau susilenkęs lietuvis toje kiaurymėje darbuojasi.

Jis žino, kuo stropiau jis lįs ir laižys, tuo didesnę išmaldą dėdė jam numes. Na, paimkim, kad ir viso ko pradą – lietuvišką motiną. Motinos žino, kad kažkada ateis laikas ir savo brangiausiąją dukrelę reikės už kokio vyro iškišti. Taip taip, žinau, ne feministiškai aš čia. Kadangi iki tikrojo feminizmo mums dar labai toli, tai leisiu sau tokią prabangą kaip šį poetiškai mielą nukrypimą. Taigi, motinos. Motinos žino, kad nuolankumu kelias į rojų yra grįstas, o ypač jei potencialus būsimasis – užsienietis, todėl jos dukras moko būti nuolankias. Kas, sako jos, kad tau ten biškį kažkas nepatiks, nuryk, patylėk, jam praeis ir vėl viskas bus gerai. Juk kur tu viena dėsiesi, prapulsi be jo, savo geradario, dar moko jos jąsias. Išvertus į žmonių kalbą tai reiškia – išsižadėk savęs dėl menamos gerovės, juk biškį pakentėti, biškį nusižeminti yra nesunku ir net yra labai gerai. Ne, jos dukterų nemoko orumo, pagarbos sau, lygiavertės partnerystės. Jos moko, kaip pabūti mažesnėmis, tylesnėmis, pilkesnėmis, nematomomis. O paskui...

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs