Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Milda Matulaitytė-Feldhausen: A-ū-ū bažnyčios tarnai, kur jūs sulindę, kai jūsų reikia?

Šio straipsnio galbūt ir nebūtų buvę, jei ne skaitytojai. „Kurgi dingę visi mūsų ištikimi bažnyčios tarnai, kai jų reikia, kur jų tarnystė mums? Bažnyčiai tik mūsų pinigai reikalingi, o patys dabar tupi pasislėpę“, – pastarosiomis savaitėmis sulaukiau nemažai tokių žinučių.
Milda Matulaitytė-Feldhausen
Milda Matulaitytė-Feldhausen / Asmeninio albumo nuotr.

Žinoma, jas šiek tiek sušvelninau, kad tiktų „spaudai“, anaiptol ne visos jos buvo tokios naiviai nekaltos. Žmonės pyksta ir suprantama, kodėl.

Lietuvoje vis dar gajus stereotipas, jog beveik 80 procentų gyventojų save priskiria Romos katalikų religinei bendruomenei, turime per 800 kunigų ir daugiau nei 1000 bažnyčių. Ir visa tai, ir visi jie turi kažkaip išsilaikyti. Žinoma, ne be mūsų visų pagalbos.

Dvasingumas ir pinigai jau seniai vienas su kitu labai suderinami dalykai, ypač Lietuvoje, kur Bažnyčios ir valstybės santykių modelis įvardijamas kaip bendradarbiavimo modelis. Kas yra bendradarbiavimas, nereikia niekam aiškinti, anot žodynų, tai paprasčiausiai reiškia „dirbti vienam su kitu“.

Kitas žodis, tapatinamas su Bažnyčia, yra tarnystė. Su šiuo žodžiu mes apskritai turime nemenką problemą. Lietuviui žodžio šaknis „tarn-“ visų pirma asocijuojasi su nuolankia, beteise tarno pozicija –  iki šiol mes save su dideliu malonumu įvardijame kaip nuolankią vergų tautą, žodžių junginys „vergo mentalitetas“ Lietuvoje yra tiek pat populiarus, kaip ir krepšinis.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos