O yra būtent taip – Lietuvoje gal ir nesmirda, bet tikrai nekvepia, o lietuvis ir kvapai – vis dar du tarpusavyje nesiderinantys reiškiniai. Ir šįsyk pasakyti „lietuvi, eik ir apsiprausk“ nebeužtenka. Man regis, mes jau tikrai užaugome tiek, kad galėtume pradėti kalbėtis apie svarbius dalykus iš esmės.
O kvapai ir yra „dalykai iš esmės“. Kvapai apskritai yra toks labai subtilus dalykas, dėl kurio susitarti sunku. Tai, kas vienam kvepia, kitam dvokia. Kažkas negali pakęsti brokolių kvapo, kažkas – medaus. Aš pati esu labai jautri kvapams, todėl savo aplinką esu linkusi kvėpinti mažiau, o ne daugiau. Ir vis tik, aš labai norėčiau, kad mano šalis kvepėtų. Kad prekybos centre prasilenkiant su žmogumi nosį kutentų gerų kvepalų, o ne kelių dienų prakaito kvapas. O jei ne kvepalų, tai bent jau švaros.
