Rusija. Dar man nelabai rūpi Rusija. Supraskite mane teisingai, ji man rūpi (tiksliau, aš jos bijau) kaip pulsuojantis pavojus šalia manęs, kaip agresorius, bet ne daugiau. Man nerūpi, su kuo žmonės ten keliasi, man nelabai įdomu, su kuo jie joje gulasi. Taip pat, kaip ir Estijoje. O jums, vargolei, o jums baisiausiai šitos šalys rūpi, be jų jūs – nė žingsnio žengti negalite savo kasdienybėje. O tuo tarpu...
O tuo tarpu pasaulis šalia jūsų sparčiu žingsniu žengia į priekį, palikdamas jus tabaluotis užpakalyje. Na, pasaulio užpakalyje, turiu omenyje. Bet žiūrint į jus iš šono, tai jums baisiausiai patinka tabaluotis toje tamsioje pasaulio vietelėje ir, bent jau artimiausiu metu, jūs iš jos išlįsti neketinate. O ir kam to reikia? Šilta, jauku, įprasta. Kas, kad trupučiuką kai kuo atsiduoda – kvapelis savas, kam kažką keisti.