Ne, gink Dieve, ne. Ai, klausiate, kas tas ober? Toks lietuviškas darinys, mielai vartojamas čionykščių. Jis šiaip yra visiškai beprasmis, nieko nereiškiantis, bet labai reikalingas, ypač jei koks vokietakalbis svečias šalia, o tau reikia ir išprusimą, ir kalbos žinias pasidemonstruoti, na, tarkim, prie penkto bokalo alaus.
Dar pasidemonstravimui labai tinka uber. Ne, ne tas vežantis iš taško A, į tašką B, bet tas, kuris tariamas iūber, o rašomas über. Žodžiu, reiškiantį kažką virš, aukštesnį. Kokį nors iūbermenšą žinome visi, o va iūbermento gal dar ir neturėjome. Bet nieko tokio, imkime mes ir turėkime, kas mums uždraus?
