Netrukus po rugpjūčio 9-osios Baltarusijos prezidento rinkimų į Lietuvą pabėgus jų nugalėtoja pasiskelbusiai Sviatlanai Cichanouskajai, Vilnius atsidūrė pasaulio dėmesio centre. Tą liudijo spaudos konferencijas sostinėje užplūdę užsienio žurnalistai, o garsi naujienų agentūra „Associated Press“ rašė, kad Lietuva atlieka neproporcingai didelį vaidmenį dėl situacijos Baltarusijoje.
Pandemijos metu dėl lyderystės trūkumo vidaus politikoje kritikuotas prezidentas Gitanas Nausėda ėmėsi veiksmų. Jau rugpjūčio 12-ąją, kai pasaulį ėmė pasiekti šokiruojančios istorijos apie izoliatoriuose kankinamus taikius baltarusių protestuotojus, prezidentas pristatė trijų žingsnių planą krizei išspręsti.
Pasiūlymas nutraukti smurtą, paleisti politinius kalinius ir įsteigti tarybą, skirtą valdžiai perduoti, buvo išgirstas Rygoje bei Taline, bet ne Minske – A.Lukašenka telefono ragelio nekėlė.
Kišimasis į vidaus reikalus?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius gyrė Lietuvos sprendimų priėmėjus už Baltarusijos disidentams teikiamą paramą ir tai, kad G.Nausėda tapo pirmuoju lyderiu, aiškiai įvardijusiu, jog rinkimai Baltarusijoje buvo suklastoti, todėl jų rezultatai – nepatikimi.
Tačiau K.Girnius atkreipė dėmesį, kad Lietuva, itin aktyviai palaikydama baltarusių opoziciją, priimdama S.Cichanouskają, yra arti kišimosi į Baltarusijos vidaus reikalus ribos.
„Jei būtų pradėta teikti konkrečią finansinę paramą opozicijai, tai veikiausiai būtų kišimasis. Kaip Lietuva reaguotų, sužinojusi, tarkime, kad Maskva finansuoja kai kuriuos Rusų aljanso narius ar leidinius, kurie aiškina, jog Lietuva nebuvo okupuota?“ – klausė jis.
VU TSPMI lektorius, politologas Laurynas Jonavičius mano, kad Lietuvos pozicija nuo pat krizės pradžios buvo aiški, tikslai – daugiau ar mažiau apibrėžti, veiksmų imtasi nuosekliai: teikiama pagalba baltarusių visuomenei, atvertas humanitarinis koridorius, Europos Sąjunga (ES) raginta imtis visų įmanomų veiksmų.
„Ne visi tikslai buvo pasiekti – Lukašenka vis dar valdžioje, tęsiasi prievarta. Tačiau to negalima vadinti Lietuvos klaida ar nesėkme, nes dabartinę situaciją nulėmė objektyvus galių balansas. Tai, kad nėra Lietuvai idealaus rezultato, nėra Lietuvos kaltė“, – 15min sakė jis.
