Mįslingas ilgalaikis COVID-19 poveikis sveikatai – ką jau žinome ir kokių klausimų dar lieka

32 metų londonietė Lucy Bailey paskutinę balandžio savaitę pastebėjo, kad kažkas negerai. Jai ir jos partneriui savaitgalį sutriko virškinimas.
Medikas
Medikas / 123RF.com nuotr.

Jam pasidarė geriau, tačiau moteriai, jau atlėgus pykinimui, telefonu kalbantis su viršininku, prasidėjo kosulio priepuoliai. Taip pat jai suskaudo krūtinę ir tapo sunku kvėpuoti. Paramedikai sakė, kad ji greičiausiai buvo užsikrėtusi COVID-19, nors ir negalėjo būti testuota, nes neatitiko algoritmo. Jie buvo matę daugybę nepatvirtintų atvejų, tokių kaip jos. Moters gydytojas patvirtino galimą diagnozę, tačiau dėl jos per daug nesijaudino. Ji buvo sveika.

Tiesa, turėjo lengvą mankštos sukeltą astmą, tačiau tai niekada netrukdė jai dažnai nubėgti po 5 kilometrus. „Gydytojas man sakė, kad, atsižvelgiant į mano amžių ir sveikatos būklę, nėra jokios priežasties, kodėl neturėčiau pasveikti, – pasakoja L.Bailey. – Tačiau praėjo jau du mėnesiai ir aš tik dabar pagaliau pamažu galiu grįžti į darbą“. Dabar ji dirba iš namų, tačiau dėl didžiulio nuovargio negali dirbti daugiau kaip tris dienas per savaitę.

L.Bailey patirtis su COVID-19 nėra unikali. Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad daugumos lengvų COVID-19 atvejų simptomai turėtų išnykti per dvi savaites. Tačiau vis daugiau žmonių, net ir sergančių lengvai, praneša apie simptomų atsinaujinimą po šešių, aštuonių ir net 12 savaičių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos