Geras pavyzdys – tie klišių nebijantys televizijos realybės šou dalyviai, kurie nuolat teigia nenorintys dramų, bet vis tiek nuolat rezga intrigas prieš savo „draugus“ ar nesidrovėdami smūgiuoja į jų pažeidžiamiausią vietą. Žinoma, jie turi finansinių paskatų kurti dramą ekrane – bet kaip gi tie žmonės jūsų gyvenime, kurie, atrodo, nuolat įsivelia į konfliktą, kuriems vis tenka kęsti siaubingą neteisybę ar kapanotis iš nesibaigiančių krizių? Gali būti, kad jų asmenybės tipui būdingas bruožas, vadinamas „dramos poreikiu“ (angl. need for drama, NFD).
Prieš kelerius metus „Midwestern“ valstijos universiteto, esančio Wichita Falls mieste (Teksasas) docentas Scottas Frankowskis su kolegomis sukūrė ir išbandė šį bruožą nustatyti padedančią matavimo skalę. NFD asmenybė pasižymi trimis komponentais: „tarpasmeniniu manipuliavimu“ – polinkiu kontroliuoti ar trikdyti kitus žmones;,„impulsyviu atvirumu“ – įpročiu prabilti netinkamu metu ir „nuolatiniu savęs laikymu auka“ – polinkiu matyti save kaip auką situacijose, kurias kiti laikytų niekuo neypatingomis ir nekenksmingomis.
Nenuostabu, kad, pasak S.Frankowskio, tarp NFD ir pomėgio skleisti apkalbas taip pat egzistuoja stipri koreliacija. Nors epitetas „dramos karalienė“ dažniausiai siejamas su moterimis, S.Frankowskio tyrimai parodė, kad šis bruožas būdingas ir vyrams. Vis dėlto jis neseniai nustatė, kad kai žmonėms pateikiami dramatiško elgesio pavyzdžiai, jie mano, kad taip besielgiančios moterys yra mažiau tinkamos užimti vadovaujamas pareigas nei vyrai, turintys tas pačias savybes. Tai reiškia, kad moterys už tokį būdo bruožą baudžiamos daug labiau nei vyrai.
Testą rasite teksto apačioje.
