Pradžioje – apie koronaviruso prevencijos priemones. Panašu, kad latviai į viruso grėsmę sugebėjo pažiūrėti gana rimtai, kartu neprarasdami sveiko proto. Sprendimas dėl to, ar reikalauti, kad visi balsuotojai dėvėtų kaukes, buvo paliktas kiekvienos rinkimų komisijos pirmininko nuožiūrai. Nepaisant to, prie įėjimo į kiekvieną rinkimų apylinkę buvo sukrautos pakankamos kaukių ir dezinfekcinio skysčio atsargos. Rinkėjai, atrodo, tvarkingai laikėsi organizatorių raginimo atsinešti savo rašiklius, nesibūriuoti ir išlaikyti atstumą. Vienintelis pastebimesnis nesusipratimas – Rygos centro (97-ojoje) apylinkės balsadėžėje nežinia kokiu būdu atsiradę 300 neantspauduotų vokų su biuleteniais.
Latviai į viruso grėsmę sugebėjo pažiūrėti gana rimtai, kartu neprarasdami sveiko proto
Kiek tokios priemonės padėjo išvengti koronavirusu užsikrėtusių skaičiaus šuolio, pamatysime artimiausiomis dienomis. Viruso plitimo grėsmę turėtų sumažinti ir itin žemas rinkėjų aktyvumas – rinkimuose dalyvavo kiek daugiau nei 40 procentų turinčiųjų balso teisę (2017 m. – 50,41%), o balsavimo vietose rinkimų dieną – šeštadienį – apsilankė tik kiek daugiau nei 18 procentų rinkėjų.
Antra, apie pačius rinkimus. Į 60 vietų Rygos miesto tarybą kandidatavo 707 asmenys. Latvijoje merai renkami netiesiogiai, todėl intriga, kas taps sostinės vadovu, nusikelia bent jau iki pirmojo naujos tarybos posėdžio.
Rinkimuose savo kandidatus kėlė 15 politinių partijų, iš kurių tik 9 sugebėjo pasiūlyti tiek kandidatų, kiek yra Rygos miesto tarybos narių. Iš kandidatų net 706 turėjo Latvijos pilietybę, po vieną – Jungtinių Amerikos Valstijų, Libano ar Lietuvos. Beje, visame kandidatų sąraše buvo net trys lietuviai.
Įdomus faktas – rinkimuose dalyvavęs Libano pilietis iš tiesų yra latviškesnis nei didelė dalis Latvijos Respublikos paso savininkų. Hosams Abu Meri ne tik didesnę savo gyvenimo dalį praleido Latvijoje, tapo garsiu gastroenterologu, spėjo pabūti parlamento nariu, buvo vedęs Latvijos vidaus reikalų ministrę, o šiuo metu yra susituokęs su nacionalinės televizijos žinių pranešėja, tačiau ir kandidatavo su „Naujosios Vienybės“ (lat. Jaunā Vienotība) partija – judėjimu, kurios politinė programa tikrai nėra pati patraukliausia ne latvių kilmės gyventojams. Tokie kandidatai galėtų būti puikus argumentas prieš kaltinimus dėl Latvijos nesugebėjimo integruoti kitataučių.