Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Pandemija įrodė, kad valstybės išmokos reikalingos ir žmonėms, ir ekonomikai

Kaip ir milijonams kitų darbuotojų, Bridgit Fatorai grėsė finansinė bedugnė. Iki pandemijos ji Sietle dirbo laisvai samdoma fotografe ir valandine aukle. Dėl koronaviruso abu jos darbai tapo nebeįmanomi.
Skėčiai
Skėčiai / Ricardo Resende nuotr./ Unsplash nuotr.

Jos fotografijos užsakymai išnyko, kai Vašingtono valstija uždraudė masinius susibūrimus, o pora, kurios vaiką ji kartais prižiūrėdavo, taip pat ją paleido. Paprastai ji uždirbo 375 JAV dolerių per savaitę prižiūrėdama šios poros vaikelį ir dar apie 150 JAV dolerių iš fotografijos darbų ir kitų mažylių priežiūrą.

Jei ji būtų gavusi standartinę nedarbo išmoką (angl. Unemployment Insurance, UI), jos pajamos būtų sumažėjusios maždaug iki 200 JAV dolerių per savaitę, o to niekam neužtektų, kad galėtų pragyventi ilgą laiką virš federalinės skurdo ribos.

Tačiau Kongreso nepaprastosios padėties įstatymai paskyrė papildomas savaitines 600 JAV dolerių išmokas UI gavėjams ir išplėtė programos taikymą – į ją buvo įtraukti laisvai samdomi darbuotojai.

Tai pirmas kartas nuo tada, kai baigiau mokslus, kai esu finansiškai stabili.

B.Fatora ne tik buvo išgelbėta nuo skurdo. Jos savaitinės pajamos padidėjo iki 735 JAV dolerių. „Tai pirmas kartas nuo tada, kai baigiau mokslus, kai esu finansiškai stabili, – pasakojo ji. – Aš galėjau susimokėti savo kredito kortelės skolas ir pasidėti šiek tiek pinigų į taupomąją sąskaitą, kurios man prireiks, kai 600 JAV dolerių išmokos baigsis.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos