Viso pasaulio įmonėms įprasti procesai, kai gamyba vyksta įvairiose gamyklose ir dažnai keliose skirtingose šalyse, pasirodė trapesni, nei tikėtasi. Jei virusas ir jo pasekmės greitai nebus likviduoti, mėlynės ir avokadai nebus vieninteliai dalykai, kurių vis dar trūks parduotuvių lentynose vis dar vėsiuose JAV Vidurio Vakaruose ir šiaurės rytuose. Automobilių, drabužių, elektronikos ir pagrindinių vaistų trūks tol, kol nebus atnaujinti ryšiai su tolimomis gamyklomis.
Automobilių, drabužių, elektronikos ir pagrindinių vaistų trūks tol, kol nebus atnaujinti ryšiai su tolimomis gamyklomis.
Pasaulinių tiekimo grandinių nutrūkimas paskatino raginimus grąžinti svarbiausių sveikatos priežiūros ir technologijų produktų gamybą į JAV – toks žingsnis nutrauktų tarptautinius prekybos ryšius ir paspartintų deglobalizacijos procesą. Tačiau „grįžimas namo“ sukels daugiau problemų, nei išspręs trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, o ilgalaikėje perspektyvoje JAV įmonės taps mažiau konkurencingos.
Užuot staiga nutraukusios pasaulines tiekimo grandines, vyriausybės ir komitetai turėtų sutelkti dėmesį į tai, kaip jas dubliuoti ir diversifikuoti. Atsiradus daugiau tiekėjų ir daugiau atsargų pasauliniai gamybos procesai gali būti šiek tiek mažiau efektyvūs, tačiau išaugtų visapusis saugumas ir atsparumas krizėms, naudingas tiek valstybėms ir tiek įmonėms, tiek vartotojams.
