Tiek reaguodami į Jameso Comey atleidimą iš FTB direktoriaus pareigų, tiek į įvestą kelionių draudimą musulmonams arba kalbėdami apie likimo valiai šiaurinėje Sirijoje paliktus kurdus, kritikai dažnai pasakydavo šią frazę. Tad nenuostabu, kad prezidento D. Trumpo sprendimas nužudyti už regionines operacijas atsakingą Irano generolą Qasemą Soleimani vėl paskatino žurnalistus ir redaktorius pacituoti žodžius, kurie paprastai priskiriami Prancūzijos diplomatui Charles'iui-Maurice'ui de Talleyrand'ui. George'as Packeris taip pradėjo savo straipsnį publikuotą „The Atlantic“, o Jacobas Heilbrunnas citavo Talleyrand'ą savo „The National Interest“ skilties pirmojoje eilutėje.
Istorikai nėra kompetentingi nei vertinti, ar prezidento D.Trumpo veiksmai buvo nusikaltimas, nei teigti (bent kol kas), kad jo sprendimai buvo klaidingai. Tiesą sakant, niekas ir neprašė istorikų nuspręsti, ar tam tikri nusikaltimai, tokie kaip Irano kultūrinio paveldo bombardavimas, kuriuo grasino Trumpas, yra blogiau nei dideli suklydimai. Kita vertus, esame pakankamai kompetentingi atlikti porą kitų, kuklesnių darbų. Pavyzdžiui...
