Programa yra nedidelės apimties, nuo jos pradžios iš viso tik būta tik apie 1000 absolventų, tačiau apskritai ji laikoma sėkminga, nes siūlo stipendijas daugeliui žmonių, kurie kitu atveju nebūtų turėję galimybės studijuoti.
Vis dėlto jos pobūdis atskleidžia kai ką reikšmingo apie Prancūziją: šios programos neapibrėžia rasiniai, o tik socioekonominiai ir geografiniai veiksniai. Sciences Po (pranc. l’Institut d’études politiques de Paris, liet. Paryžiaus politikos studijų institutas) siekia priimti tam tikrą procentą savo studentų iš vietovių, kurios yra ekonomiškai silpniausios.
Nors programos esmė yra turėti kuo didesnę studentų įvairovę, ji nėra specialiai skirta etninėms mažumoms. Taip yra todėl, kad, bent jau oficialiai, Prancūzija neskirsto žmonių pagal spalvą.
Po Prancūzijos revoliucijos senasis režimas, kuriame žmogaus gyvenimo kelią visiškai apibrėžė jo gimstant paveldėtos ekonominės galimybės (žmonės gimdavo ir likdavo valstiečiais, žemvaldžiais, aristokratais, arba tapdavo dvasininkais), buvo pakeistas visa apimančia „piliečių“ kategorija.
Prancūzija po Antrojo pasaulinio karo, kurio metu „Vichy“ režimas išskyrė žydus kaip deportuoti skirtą visuomenės segmentą, įtvirtino savo įsipareigojimą laikytis savo visuotinių idealų. Taigi šiandien, skirtingai nei JAV, Prancūzija oficialiai nerenka statistikos apie savo gyventojų rasę ar religiją, nes pripažįstamos tik dvi žmonių kategorijos: piliečiai ir imigrantai.