Europos šalys telkiasi, siekdamos išsaugoti nykstančias gyvūnų rūšis, miškus, o Lietuvoje – didžiuliai miškų kirtimai nacionaliniuose parkuose, miesto medžių naikinimas, pakeičiant juos jaunais. Nemažai visuomeninių judėjimų telkiasi, siekdami išsaugoti žalią miško ir miesto rūbą, tačiau vietos savivaldų ir verslo tai neveikia.
Projektai įgyvendinami, pinigai įsisavinami, mažai kam įdomios ilgalaikės pasekmės, kurios gali būti katastrofiškos. Ar kirsdami medį kertame šaką, ant kurios sėdime, klausiame Mikrobiologijos ir virusologijos instituto profesoriaus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojo Modesto Ružausko.