„Mūsų protai peršoka platųjį Atlanto vandenyną, – sakė jis Nacionaliniam kaimo mokyklų komitetui. – Nes mes susirūpinę dėl vengrų, kurie atsidūrę beviltiškoje padėtyje, kurią išgyvena kasdien.“
„Beviltiška padėtimi“ M.L.Kingas vadino sovietų invaziją – okupantai, slopindama sukilimą prieš komunistų valdymą, atėmė apie 2500 vengrų gyvybių. Nors M.L.Kingas užjautė laisvės siekiančius vengrus, jis buvo ne toks draugiškas jų rėmėjams tuometinėje JAV valdžioje. „Keista, – pažymėjo jis. – Kad Amerikos vyriausybė gali taip rūpintis vengrais ir nejausti nė menkiausio nerimo dėl negrų Misisipėje ir Alabamoje, Džordžijoje ir Pietų Karolinoje. Jei mes šioje šalyje neatsibusime ir nenuspręsime imtis veiksmų dėl padėties Amerikoje, mes niekada negalėsime nugalėti komunizmo.“
Susiejęs Amerikos rasizmą su konkuruojančia ideologija užsienyje, M.L.Kingas atkreipė dėmesį į ryšį, kuris liko beveik nepastebėtas po George'o Floydo nužudymo. Šiandien Jungtinėse Valstijose diskusijos apie vis intensyvėjančią Amerikos konkurenciją su Kinija dažniausiai vyksta nepriklausomai nuo diskusijų apie policijos smurtą.
Tačiau atskirti šias dvi temas yra klaida. M.L.Kingo žodžiai primena, kad geriausias būdas Jungtinėms Valstijoms atgauti dalį savo nusilpusio moralinio autoriteto užsienyje ir įtikinti pasaulį, kad jų politinė sistema yra pranašesnė už Pekino, yra užtikrinti, kad judėjimui, kurį įkvėpė G.Floydo mirtis, pasisektų.