Šis teiginys labai iškalbingas. Jis reiškia, kad šie mokiniai nori dirbti, kad mato savo mokytojus kaip partnerius mokymosi procese ir kad jie žino, jog mokytojų ir mokinių santykiai pagrįsti lygiaverčiu bendravimu. Kitaip tariant, juodaodžiai mokiniai žino, kad atsineša į klasę intelektą, ir supranta, kada jie yra matomi arba nepastebimi.
Jau daugiau nei trisdešimt metų būdama San Fransisko Misijos vidurinės mokyklos direktorė ir kovos su rasizmu aktyvistė, esu mačiusi, kaip nesuskaičiuojama daugybė juodaodžių moksleivių tiesiog pražysta klasėse, kur mokytojai taikliai pastebi jų gabumus ir parodo, kad džiaugiasi, galėdami juos mokyti.
Šiose klasėse mokiniai nebijo sėdėti pirmosiose eilėse, kruopščiai užsirašinėja, ką sako mokytojai, kelia ranką diskusijose ir užduoda netikėtus klausimus, kurie skatina mokytoją ir kitus klasės draugus stabtelėti ir susimąstyti. Prireikus jie parašo mokytojams elektroniniu paštu, siunčia tekstines žinutes ir paskambina. Trumpai tariant, šie mokiniai yra tokie, kokiais būti juos išauklėjo jų šeima ir bendruomenė.
