Visgi dokumentai apie šio „įstojimo“ ir jį paspartinusio sovietinės kariuomenės neriboto kontingento įvedimo detales, ilgą laiką buvę sovietinės valstybės paslaptimi, jau kuris laikas yra išslaptinti ir netgi laisvai prieinami internete. Jie atskleidžia daug įdomių tragiškos aštuonių dešimtmečių senumo vasaros pradžios detalių.
Šiuose trijuose straipsniuose pagal išslaptintus sovietinių karinių dalinių ir diplomatų dokumentus – įsakymus, ataskaitas, žvalgybos suvestines – pateikiamas 1940 m. gegužės-liepos įvykių vaizdas „iš kitos pusės“. Kaip jį matė ar bent jau kaip savo karinei ir politinei vadovybei pateikdavo sovietiniai kariškiai bei saugumiečiai ir kaip į tai reagavo „darbininkų ir valstiečių“ valstybę valdę komunistų partijos vadovai.
Išslaptinti sovietiniai dokumentai leidžia daryti išvadą, jog pagrindinius sprendimus dėl Baltijos šalių okupacijos ir aneksijos sovietų politinė ir karinė vadovybė priėmė per labai trumpą laiko tarpą – tų metų gegužės paskutiniąją – birželio pirmąją savaitėmis.
Tolesni įvykiai – birželio 14-osios ultimatumas, birželio 15 d. prasidėjusi Lietuvos, birželio 17 d. – Latvijos ir Estijos okupacija – jau buvo tik skubiai priimtų sprendimų įgyvendinimas, kulminaciją pasiekęs 1940 m. rugpjūčio pradžioje, SSRS Aukščiausiajai Tarybai priėmus formalią Baltijos šalių aneksiją įforminusius ir sovietinių respublikų skaičių iki šešiolikos padidinusius aktus.
Šiame įvykių sūkuryje svarbiausiomis datomis, sprendžiant iš prieinamos informacijos, turėtų būti laikomos 1940 m. gegužės 27 d. (apytikriai), birželio 2 d. ir birželio 14 d.
Viešai prieinami dokumentai leidžia daryti išvadą, kad pirmąją iš jų sovietinė karinė vadovybė pripažino 1939 m. spalio mėnesį nusistovėjusio santykių formato su Baltijos šalimis sąlygojamas problemas. Antroji data – diena, kai greičiausiai buvo priimtas sprendimas okupuoti Baltijos šalis. Trečioji – karinės operacijos – nepaskelbto (o Baltijos šalims nusprendus nesipriešinti bei kapituliavus – ir beveik be aukų apsiėjusio) karo pradžia.
Bet apie viską – iš pradžių.
