Siūloma radikali idėja – visai panaikinti policijos pajėgas. Ar tai įmanoma?

Užaugau blogame rajone. Mes skambindavome numeriu 911 iškilus beveik bet kokiai kritinei situacijai, išskyrus nebent smulkias vagystes. Kraujavimas iš nosies, šautinės žaizdos, astmos priepuoliai, alerginės reakcijos. Policija net lydėdavo paramedikus.
Policija
Policija / Felix Koutchinski nuotr./ Unsplash nuotr.

Rajone, kuriame gyvenau, gyventi buvo žalinga. Viename mano kvartalo gale buvo pramoninė „Praxair“ dujų saugykla. Kitame buvo atviras sąvartynas, į kurį būdavo vežamos karinių lėktuvų ir sraigtasparnių dalys. Mūsų kieme maišėsi žuvų prieskonių fabriko dvokas ir mielių kvapas iš netoliese esančios „Budweiser“ gamyklos. Visai šalia buvo ir autostrada – pro savo vaikystės miegamojo langą galėjau matyti Sent Luiso arką.

Nuodinga aplinka ėdė mūsų sveikatą, o mūsų rajone dažnai įsisiautėdavęs smurtas kėlė pavojų gyvybei. Darbo buvo mažai ir mes su draugais ieškodavome kitų būdų prasimanyti pinigų. Bijojau pardavinėti narkotikus, todėl ėmiausi lažybų.

Tamsiaodžiai berniukai, kurie man patiko, augo ir beveik visada iš popamokinių būrelių pereidavo į gaujas. Jų ginčai dėl teritorijų skatino smurtą ir numeriu 911 skambindavome vis dažniau. Suaugusiems taip pat buvo sunku – jie stengėsi sunkiai dirbti, bet niekada neturėdavo pakankamai pinigų sąskaitoms apmokėti, maistui ar vaikų dienos priežiūros centrui. Ir vėl skambindavome numeriu 911.

Kai žmonės kritikuoja aboliucionistus (judėjimas, skatinantis panaikinti policijos pajėgas), esą mes nesirūpiname nusikaltėlių aukomis ar žmonių saugumu, jie linkę pamiršti, kad mes ir esame tos aukos, išgyvenusios smurtą.

Pirmąjį mano matytą šūvį paleido policininkas.

Pirmąjį mano matytą šūvį paleido policininkas. Man buvo 12 metų. Jis supyko, kad mano pusbrolis nepasirašė registracijos lape mūsų rajono laisvalaikio centre. Aš mokiau savo seserį atlikti laisvąjį metimą, kai pamačiau šalia aikštelės skubantį pareigūną, kuris staiga išsitraukė ginklą ir šovė berniukui į ranką. Vėliau mes su seserimi kelias valandas slėpėmės spintelėje. Kitą savaitę pareigūnas grįžo į darbą.

Kaip ir berniukas iš laisvalaikio centro, dauguma policijos smurto aukų išgyvena. Jokių grotažymių, protestų ar gaisrų dėl sužeistų, užpultų ir įbaugintų. Aš dažnai pagalvoju: kas būtų, jei Derekas Chauvinas būtų klūpėjęs ant George'o Floydo kaklo septynias minutes ir 46 sekundes, o ne aštuonias? Galbūt G.Floydas būtų išgyvenęs, kad būtų areštuotas, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir įkalintas už tariamą bandymą sumokėti padirbtu 20 dolerių banknotu. Ar tai teisingumas?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis