Kurį laiką nenaudojamame miesto oro uoste taip pat veikė „drive-in“ kino teatras, kur žmonės galėjo susirinkti iš savo automobilių žiūrėti filmų projektuojamų ant milžiniško ekrano. Netrukus Vilnius uždraus automobiliams cirkuliuoti dauguma savo senamiesčio gatvių, kad daugiau vietos būtų skirta pėstiesiems.
„Mes tai planavome kitiems metams“, – man apie šį planą pasakojo Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Tačiau šaliai įvedus karantiną ir atsižvelgiant į didelį lauko erdvių poreikį, jis sakė, kad pagreitinti projektą atrodo „natūralu“.
Vilnius yra tik vienas pavyzdys iš daugelio. Nuo daugiau gatvių skyrimo tik pėstiesiems iki viešųjų erdvių paskirties pakeitimo visame pasaulyje miestai turėjo persitvarkyti, kad pandemijos metu galėtų patenkinti savo gyventojų poreikius. Tačiau švelninant karantiną, koronaviruso palikimas ir jo paskatinti pokyčiai miestų erdvėse lieka neaiškūs. Ar ši pandemija, kaip ir prieš ją buvusios, įkvėps naujus miesto planavimo projektus? O gal ji ilgam atgrasys žmones nuo miestų?
