Kiekvieną kartą dėl ko nors įpykęs ant Lietuvos A.Lukašenka iš skrybėlės traukia vieną ir tą patį kozirį – bauginimus, kad Baltarusija paliks Klaipėdos uostą be savo krovinių.
Reaguodamas į Baltijos šalių pirmadienį įvestas sankcijas jam ir dar 29-iems režimo atstovams A.Lukašenka pakartojo, kad tarsis su Rusija dėl baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimo nuo Baltijos šalių į Rusijos uostus, rašo BNS.
„Mes nekovosime, kad mus ten įsileistų. Tiesiog bandysime ekonomiškai išspręsti šią problemą. Jie sako, kad Baltarusijai bus brangiau. Žinoma, mums bus šiek tiek nenaudinga. Bet mes juk galime susitarti su rusais dėl tarifų, ir jie vis tiek gaus naudos iš mūsų krovinių perkrovimo apimčių“, – sakė A.Lukašenka, kuriam Baltijos šalys sankcijas įvedė dėl prezidento rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.
50 proc. rusų nuolaida nepasirodė patraukli
Lygiai tokią pačią retoriką girdėjome ir 2012 metais, kai ES svarstant ekonominių sankcijų Baltarusijai griežtinimą šios šalies politikai kalbėjo apie milžiniškus nuostolius, kuriuos patirtų Lietuvos verslas, jei netektų baltarusiškų krovinių.
2018 metais Baltarusijos prezidentūros svetainėje žinios apie A.Lukašenkos ketinimus nukreipti baltarusiškus krovinius iš Klaipėdos uosto pakartotos dar kartą – tąkart taip sureaguota į Lietuvos iniciatyvas prieš Astravo atominės elektrinės statybą.
Visgi nei 2012 metais, nei 2018 metais savo skambių deklaracijų A.Lukašenka neįvykdė – Baltarusijos grasinimai Lietuvai nutraukti krovinių vežimą per Klaipėdos uostą likdavo tik tuščiais bauginimais, o Baltarusijos bendradarbiavimas su lietuvišku uostu kasmet stiprėjo.
„Grasinimų visada yra ir būdavo, bet kol kas jie nebuvo įvykdyti – visokių gandų pasigirsta, bet kol kas tai ir lieka gandai“, – 15min sakė Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika.
Neįvykdytų grasinimų priežastis paprasta – Baltarusijai vežti savo krovinius per Klaipėdos uostą arčiausia, patogiausia ir pigiausia. Tad iki šiol ekonominė logika nugalėdavo ir troškimą „nubausti“ Lietuvą, ir Rusijos uostų viliones.
Ir nors šį kartą A.Lukašenka žada tartis su rusais dėl palankių tarifų, istorija rodo, kad Baltarusijai vežti savo krovinių per Rusijos uostus neapsimoka net su 50 proc. nuolaida.
Kaip primena baltarusių portalas tut.by, 2017 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė įpareigoti Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas naftos produktų transportavimui naudoti Rusijos infrastruktūrą. Rusija siūlė 50 proc. nuolaidą, tačiau Baltarusija nepanoro iškeisti Klaipėdos uosto į Ust Lugos ar Sankt Peterburgo uostus.
Rusijos bandymų persivilioti baltarusiškus krovinius būta ir anksčiau, tačiau ir šie baigėsi nesėkme. 2005 metais Baltarusija ir Rusija buvo nusprendusios organizuoti kalio trąšų perkrovimą per Kaliningrado uostą, tačiau, nepaisant garsių pareiškimų, Baltarusija net neatsiuntė bandomosios partijos.
Baltarusiškų krovinių dalis Klaipėdos uoste tik didėjo
Klaipėdoje pastaraisiais metais baltarusiškų krovinių dalis tik didėjo, o šiais metais, po kelerių metų pertraukos, į Lietuvos uostą vienas po kito plaukė tanklaiviai, gabenantys naftos krovinius Baltarusijai.
Baltarusijai ir Rusijai nesusitarus dėl naftos importo, pasirinktas alternatyvus kelias – naftos krovinių vežimas per Klaipėdą. Tikslą diversifikuoti naftos tiekimą ir nepriklausyti vien nuo Rusijos yra iškėlęs pats A.Lukašenka.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, 2009 metais uoste buvo perkrauta 6,62 mln. tonų baltarusiškų krovinių (24 proc. nuo bendros krovos), o 2019 metais – jau dukart daugiau – 14,1 mln. tonų (30,5 proc. nuo bendros krovos).
Beje, Baltarusijos ryšiai su Klaipėdos uostu stiprėjo ir kitose srityse – 2013 metais Baltarusijos trąšų gamykla „Belaruskalij“ įsigijo 30 proc. vienos didžiausių uosto įmonių – „Birių krovinių terminalo“ – akcijų.
Tad abipusę naudą gerai suvokia ir Baltarusija, ir Lietuva. Kaip pastebėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, jei Baltarusija visgi nutartų aplenkti Klaipėdos uostą, dėl išaugusių kaštų rinkoje atsirastų nauja prekė – auksinės baltarusiškos trąšos.
Nuostolius skaičiavo šimtais milijonų
Visgi, nors grasinimai dar nė karto nevirto realybe, kaskart A.Lukašenkai užsiminus apie baltarusiškų krovinių iš Klaipėdos uosto atėmimą įmonės ne juokais sunerimsta. Verslininkai baiminasi galimų nuostolių ir net ragina politikus nesipykti su kaimyne.
„Reikia stengtis rasti diplomatinius, politinius sprendimus. Nukirsti bet kokius kelius ne visada būtina, reikia ieškoti santarvės taip, kad būtų galima dirbti“, – 15min ir šį sykį kalbėjo uosto kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis.
Prieš aštuonerius metus Lietuvos verslininkai netgi įvardijo konkrečius skaičius, su kokiais nuostoliais susidurtų verslas, netekęs baltarusiškų krovinių. 2012 metais perkrauta 11 mln. tonų baltarusiškų krovinių.
Tuometis Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas A.Kuzmarskis tada skaičiavo, kad nuostoliai galėtų siekti per 325 mln. eurų (tada dar 1,125 mlrd. litų), o Klaipėdos konteinerių terminalo direktorius V.Šileika kalbėjo apie 260 mln. eurų (900 mln. litų) nuostolius.
Dabar tiek A.Kuzmarskis, tiek V.Šileika, kalbėdami su 15min, nesiryžo prognozuoti, tačiau pabrėžė, kad nuostoliai būtų žymūs.
„Galiu tik įvardyti, kad šią dieną tie skaičiai nebūtų tokie. Tai paveiktų „Lietuvos geležinkelius“, autotransportą, uostininkus aptarnaujantį transportą, laivų liniją. Jei sumažės 30–40 proc. uosto apkrovimas, būtų žymūs nuostoliai ir įmonėms, ir mokesčių būtų surenkama mažiau“, – 15min sakė A.Kuzmarskis.
Jei sumažės 30–40 proc. uosto apkrovimas, būtų žymūs nuostoliai ir įmonėms, ir mokesčių būtų surenkama mažiau, – sakė A.Kuzmarskis.
Apie konkrečius skaičius nekalbėjo ir V.Šileika. „Nuo tų metų pasikeitė daug – ir apimtys kitokios. Sunku prognozuoti ir imtis ekspertinių vertinimų pinigine išraiška. Bijau, kad didesni nuostoliai galėtų būti“, – svarstė ir V.Šileika.
