Euro zonos šalys jau dabar siekia didesnės infliacijos ir pageidautų, kad ji būtų arti 2 proc., nes tai iš dalies rodytų ir ekonomikos augimą.
Vis dėlto pastarųjų metų statistika rodo, jog to pasiekti nepavyksta.
Vis dėlto euro zonos ir kitų valstybių, o taip pat ir bankų elgesys kelia riziką, jog infliacija gali pradėti augti neprognozuojamai, tvirtina ekonomistai.
Anot jų, daugelis ES šalių šiemet turės nacionalinių biudžetų deficitus, kurie gali siekti ir 10 proc. bendrojo vidaus produkto.
Paprastai tariant, Europos centrinis bankas spausdina pinigus, vyriausybės tuos pinigus dalinasi.
Vis dėlto valstybės, netgi tokios kaip skolos kuprą turinti Italija, užuot karpiusios išlaidas, pasinaudojo galimybe skolintis. Prie to prisidėjo ir bankai, didinantys pinigų pasiūlą ir kartais dalinantys lėšas netgi neigiamomis palūkanomis.
„Paprastai tariant, Europos centrinis bankas spausdina pinigus, vyriausybės tuos pinigus dalinasi, – 15min sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Modernioje išsivysčiusių valstybių istorijoje tokių pavyzdžių nematėme daug“.
Pasak jo, šiemet, kai valstybės yra pažeistos koronaviruso pandemijos, pinigų įliejimas suveikia kaip stabilizuojantis veiksnys, tačiau suvaldžius viruso plitimą ar atsiradus vakcinai į ekonomiką dar kurį laiką sunksis pinigai tiek paskolų, tiek dotacijų forma.
