Ukraina yra svarbi pasaulinė grūdų eksportuotoja, tačiau Juodosios jūros laivybos kelius blokuoja minos ir Rusijos karinis laivynas. Blokada sukėlė nuogąstavimus, kad gali kilti visuotinė maisto krizė.
Sausai žvelgiant į žemėlapį, Baltarusija gali atrodyti kaip vienas iš realiausių kelių. Sausuma per Lenkiją ir Rumunijos uostus galima išgabenti gerokai mažiau grūdų, o imtis karinės misijos atblokuojant Juodąją jūrą kol kas trūksta politinės valios.
Šiuo metu Klaipėdą sunkiasvoriu transportu keliais ir geležinkeliu per Lenkiją iš Ukrainos jau pasiekia šioje šalyje užauginti grūdai, tačiau mastai yra labai nedideli.
„Lietuvos geležinkelių“ skaičiavimais, dabartinėmis sąlygomis per metus iš Ukrainos per Lenkiją į Lietuvą būtų galima išvežti ape 0,5 mln. tonų. Pagerinus infrastruktūrą, šis skaičius galėtų išaugti iki 2 mln. tonų.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas „Verslo žinioms“ yra sakęs, kad vežant per Baltarusiją šis skaičius galėtų išaugti iki 9 mln. tonų.
V.Putinas ir A.Lukašenka siunčia signalus, kad praleistų Ukrainos grūdus mainais už sankcijų panaikinimą – pirmiausia režimas norėtų atkurti kalio trąšų eksportą.
Lietuvos valdžios koridoriuose tai matoma kaip bandymas įvelti į derybas, o noro nuolaidžiauti Vilniuje tikrai nebus, vertinant tiek į Ukrainą iš Baltarusijos skriejančias raketas, tiek prisimenant ataką migrantais.
Visi politikai akcentuoja, kad prioritetas turi būti skiriamas Odesos uosto atblokavimui.
Susisiekimo ministerija 15min informavo, kad galimybė vežti grūdus per Baltarusiją pačios Lietuvos nėra svarstoma – šis kelias „nepriimtinas dėl Baltarusijos režimo vaidmens Rusijos kare su Ukraina“.
Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė teigia, kad A.Lukašenka kelia savo sąlygas, kurios prieštarauja ES sankcijų politikai, be to, geležinkelio per Baltarusiją panaudojimas nėra saugus variantas, nes A.Lukašenka pasitikėti negalima.
Jos teigimu, šiuo klausimu žodį tars ir Seimas – parlamentarai šią savaitę balsuos dėl rezoliucijos, kurioje bus pasisakyta dėl laivybos Juodojoje jūroje atkūrimo.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad „į šį žaidimą neverta veltis“ ir pabrėžia, kad A.Lukašenka yra agresorius, leidžiantis iš savo šalies apšaudyti Ukrainą.
„Mes išvalytume jo mundurą tokiu sprendimu. Tai yra klaidingas kelias. Reikia ieškoti kitų alternatyvų“, – 15min sakė jis, ir pridūrė, kad būtina toliau ieškoti sausumos kelių ir siekti atblokuoti Odesos uostą.
Prieš sankcijų Baltarusijai švelninimą praeitą savaitę griežtai pasisakė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Kita vertus, neformaliuose pokalbiuose kartais iškeliamas klausimas, kaip būtų reaguojama, jei iniciatyvą paremtų kariaujančios Ukrainos valdžia.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba raštu atsakydamas į „The New York Times“ klausimus atsisakė konkrečiai komentuoti Baltarusijos variantą, ir tepasakė tiek: „Mes labai norime kuo greičiau eksportuoti savo maisto produktus. Kad ir kas besuveiktų.“
Jungtinių Tautų skaičiavimais, Ukrainoje įstrigę apie 25 mln. tonų praėjusių metų grūdų, kurie gali supūti.
Per ateinančius mėnesius gali būti nuimta dar 50 mln. tonų derliaus.
A.Lukašenka pajuto šansą
Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad ši situacija Lietuvai ir Vakarams yra sudėtinga dilema, nes reikia rinktis tarp dviejų blogybių. Tačiau jis pabrėžė – tranzitas neturi būti siejamas su sankcijų peržiūra.
„Galbūt tranzitas per Baltarusiją būtų mažesnė blogybė nei tolesnio grūdų eksporto iš Ukrainos embargo pasekmės, jei techniškai ir politiškai būtų įmanoma vykdyti grūdų tranzitą nesiejant su jokių kitų Lietuvos bei visos ES santykių su Baltarusija ir sankcijų Baltarusijos atžvilgiu kaita“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Jean Monnet profesorius.
„Galbūt kai kas teigtų, jog geresnis sprendimas būtų kariniai NATO konvojai, sudarantys sąlygas grūdų eksportui iš Ukrainos įprastu jūros keliu, bet bent kol kas šis scenarijus atrodo mažai tikėtinas dėl NATO valstybių nenoro to imtis. Tad pasirinkimas yra tarp geresnio, bet menkai tikėtino varianto ir dviejų blogų“, – pridūrė jis.
Rusijos agresijos Ukrainoje bendrininkas Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka jau pajuto, kad gali įgyti naujų svertų.
Per pokalbį su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu penktadienį jis pareiškė, kad yra pasirengęs leisti tranzitu gabenti Ukrainos grūdus į Baltijos jūros uostus per Baltarusiją, jei iš šių uostų bus leista gabenti baltarusiškas prekes.
Tą patį pakartojo ir Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas.
„Galiausiai, paprasčiausia grūdus vežti per Baltarusiją. Tai paprasčiausias ir pigiausias būdas, nes iš ten grūdai gali būti iš karto gabenami į Baltijos uostus ir toliau į bet kurią pasaulio vietą. Tačiau jie turėtų panaikinti sankcijas Baltarusijai. Tai nėra mūsų problema“, – Rusijos valstybinei televizijai sakė Rusijos vadovas.
A.Guterreso derybos kai kuriuos Lietuvos pareigūnus verčia traukyti pečiais.
Baltarusijos režimo oponentai perspėja nesutikti su tokiomis sąlygomis. Baltarusių opozicijos aktyvistas Franakas Viačorka 15min teigia, kad susitarimas su režimu sukurtų pavojingą precedentą.
„A.Lukašenka turi sulaukti atsakomybės, tam ir skirtos sankcijos. Tikiuosi, kad Jungtinių Tautų vadovybė supranta, kad tai būtų sandoris su velniu. Yra kitų būdų, kaip transportuoti Ukrainos grūdus. Negalima pasiduoti A.Lukašenkos šantažui“, – teigė jis.
Dėl dalyvavimo Rusijos agresijoje Ukrainoje Europos Sąjunga yra įvedusi prekybines ir finansines sankcijas Baltarusijai, tačiau visiška blokada nebuvo įvesta.
Politologas Vytis Jurkonis sako, kad susitarimas su A.Lukašenkos režimu galimas tik labai griežtomis sąlygomis – tam būtina Ukrainos valia, o režimas turi įvykdyti politinius reikalavimus bei negauti grynųjų pinigų įplaukų.
„Derybos negali vykti be Ukrainos. Pagrindinis srautas turėtų eiti per Odesos uostą, bet tam reikia garantuoti saugumą. Atlaisvintas kelias per Baltarusiją negali atpalaiduoti siekiant garantuoti Odesos uosto saugumą“, – 15min sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius.
„Derybos su Baltarusijos režimu turėtų vykti bendrame pakete, apimant Baltarusijos politinių kalinių ir laisvų nepriklausomų rinkimų klausimus. Režimas neturėtų gauti jokių apyvartinių lėšų. Būtų galima sutarti nurašyti skolas nuo Baltarusijos turėtų kreditų“, – pridūrė jis.
