Europos Komisijos vicepirmininko pareigas einantis prancūzų politikas Pekino taikomas priemones pavadino prievarta ir pareiškė, kad ataka prieš Lietuvą yra ataka prieš visą Europos Sąjungą.
„Kai užsienio jėga užpuola vieną šalį narį, užpuolama visa ES. Kai viena šalis patiria hibridines grėsmes, ar tai būtų karinės, ar ekonominės grėsmės, grėsmė kyla visai ES“, – spaudos konferencijoje T.Bretonas.
„Mes visiškai remiame Lietuvos vyriausybę ir Lietuvos verslą. Pranešiau ministrei, kad ateinančiomis dienomis atvyksiu į Vilnių kalbėtis su Lietuvos vyriausybe ir verslu, kokį poveikį jis patiria ir kaip galime jam padėti“, – sakė komisaras.
Europos Sąjungos arsenale kol kas minimos dvi priemonės, kaip galima padėti Lietuvai – skundas Pasaulio prekybos organizacijoje ir siūlomas Kovos su prievarta instrumentas, kuris leistų ES imtis atsakomųjų veiksmų.
Prancūzų politikas spaudos konferencijoje pakartojo šiuos du instrumentus, ir ragino paspartinti derybas dėl Kovos su prievarta instrumento.
Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, ES galėtų įvesti muitų tarifus, apriboti importą ar investicijas iš šalies, kuri užsiima ekonominiu bauginimu.
Šiuo metu dokumentą derina valstybės narės.
Tuo metu skundo Pasaulio prekybos organizacijoje nagrinėjimas gali užtrukti daugiau kaip metus.
Lietuvos ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė 15min sakė sieksianti, kad Kovos su prievarta mechanizmas būtų priimtas „greičiau nei per pusmetį“.
„ES turi pripažinti, kad Kinijos taikomi veiksmai yra nutaikyti ne tik prieš Lietuvą, o prieš visą ES bendrą rinką ir joje veikiančias įmones. Kovos prieš prievartą mechanizmas turi būti priimtas greičiau nei per pusmetį ir pritaikomas Lietuvos situacijai“, – teigė ministrė.
Jos teigimu, Lietuvai taip pat svarbu, kad ES stiprintų partnerystę su naujomis rinkomis.
A.Armonaitė sakė, kad komisarą Lietuvoje taip pat supažindins su puslaidininkių pramonės galimybėmis, ES skiriant vis daugiau dėmesio šiai industrijai.
„Svarbu susikoncentruoti ir į pozityvią darbotvarkę, puslaidininkių pramonės vystymą, kur Lietuva gali suvaidinti svarbų vaidmenį. Pakviečiau Komisijos viceprezidentą atvykti ir susipažinti su Lietuvos įmonėmis ir universitetais, kurie gali dalyvauti puslaidininkių ekosistemoje“, – teigė ministrė.
Kinija ekonominio spaudimo prieš Lietuvą ėmėsi, kai Užsienio reikalų ministerija leido šalyje atsidaryti Taivaniečių atstovybei, įstaigos pavadinime naudojant Taivano vardą.
Komunistinė Kinija demokratiškai valdomą Taivaną laiko šalies dalimi ir siekia jį izoliuoti tarptautinėje erdvėje. Kitose Europos šalyse ir JAV tokios įstaigos vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir politiniais biurais, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį.
ES šiam ginčui daugiau dėmesio ėmė skirti po to, kai Kinija spaudimą ėmė taikyti ir kitų Europos šalių įmonėms, jei jos turi gamyklų Lietuvoje.
Lietuvos dvišalė prekyba su Kinija nėra itin didelė, tačiau verslo ir vyriausybės atstovams nerimą kelia kinų bandymas išstumti įmones iš globalių tiekimo grandinių – dėl to dalis verslo gali stabdyti investicijas Lietuvoje, o naujus investuotojus pritraukti gali tapti sunkiau.
