Lapkritį pasaulio gyventojų skaičius oficialiai viršijo aštuonis milijardus. Tai daugiau kaip tris kartus viršija pasaulio gyventojų skaičių 1950 metais.
Pasaulio populiacijos augimas jau smarkiai padidino maisto ir energijos poreikį, bet Jungtinių Tautų prognozės rodo, kad šimtmečio viduryje žmonių skaičius išaugs iki 9,7 milijardo.
„Asmeniškai nemanau, kad tai tvaru“, – antradienį interviu sakė J.Kerry.
„Turime išsiaiškinti, kaip spręsime tvarumo ir žmonių, kuriais stengiamės pasirūpinti planetoje, skaičiaus klausimus“, – pridūrė jis.
Pasaulinis atšilimas šią problemą dar labiau paaštrina. Pagal 2015-ųjų Paryžiaus susitarimą šalys sutarė pasaulinį atšilimą apriboti dydžiu, gerokai mažesniu už 2 Celsijaus laipsnius, palyginti su vidutine temperatūra 1850–1900 metais, o jei įmanoma – 1,5 Celsijaus laipsnio.
Aštuonių milijardų žmonių aprūpinimui maistu tenka daugiau kaip ketvirtadalis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Galvijų auginimas žmonių maistui, maisto atliekos ir miškų naikinimas dar labiau prisideda prie klimato atšilimo, kuris savo ruožtu lemia sausras, potvynius ir ekstremalias oro sąlygas.
„Lankiau nemažai Afrikos šalių, kuriose labai didžiuojamasi padidėjusiu gimstamumu, tačiau faktas yra tas, kad šiandien tai yra netvaru, o ką jau kalbėti apie ateitį“, – sakė 79 metų J.Kerry.
„Aš nerekomenduoju mažinti gyventojų skaičiaus, – teigė jis. – Manau, kad planetoje turime tokį gyvenimą, kokį turime. Turime gerbti gyvybę, ir tai galėtume daryti daug geresniais būdais nei dabar.“
Ekspertų teigimu, Afrika yra vienas iš labiausiai nuo klimato kaitos kenčiančių regionų – čia dažnos pražūtingos sausros ir potvyniai, nors jo gyventojai, palyginti su Vakarų valstybėmis, beveik nedaro įtakos pasauliniam atšilimui.
Naudingi pokyčiai
Vengti kelionių lėktuvu, vartoti mažiau mėsos ir pagerinti būsto sandarinimą – visi šie pokyčiai gali padėti saugoti aplinką.
Penktadienį Norvegijos aplinkos apsaugos agentūros paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad 2024–2030 metais šalis galėtų 4,5 mln. tonų sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, jei jos 5,5 mln. gyventojų laikytųsi sveikatos priežiūros institucijų rekomendacijų dėl mitybos.
Pagal šias rekomendacijas didžiausi mėsos valgytojai turėtų sumažinti suvartojamos raudonos mėsos kiekį iki mažiau nei 500 g per savaitę.
Tačiau J.Kerry neketino raginti žmonių atsisakyti mėsainių.
„Manau, kad žmonės patys gali pasirinkti, ką ir kaip jie nori daryti“, – sakė jis.
„Rekomenduočiau keisti praktiką, kaip šerti gyvulius, kuo juos šerti ir kaip ūkininkauti“, – kalbėjo specialusis pasiuntinys, turėdamas omenyje naujas ūkininkavimo technologijas, mažinančias neigiamą poveikį aplinkai.
Buvęs Baracko Obamos valstybės sekretorius, 2004 metais pralaimėjęs JAV prezidento rinkimus George'ui W. Bushui, atmetė idėją, kad iš viršaus į apačią nuleidžiami kasdienio gyvenimo pokyčiai gali padėti išspręsti pasaulio problemas.
„Nemanau, kad norint pasiekti tai, ką turime padaryti, reikia prašyti aukoti gyvenimo būdą“, – sakė J.Kerry.
„Manau, kad galimas geresnis gyvenimo būdas, galima valgyti geresnį maistą, galime pamaitinti daugiau žmonių, jei nustosime švaistyti tiek maisto, kiek jo iššvaistome“, – kalbėjo jis.
