Šių metų kovo viduryje šalyje dėl COVID-19 epidemijos paskelbus karantiną, buvo visiškai sustabdyta medicininės reabilitacijos bei sveikatinimo paslaugas teikiančių įstaigų veikla. Ekspertai viliasi, kad, negalėdami ar nenorėdami vykti į užsienį, lietuviai šiemet atostogoms rinksis Lietuvos kurortus, tačiau ir tai priklausys tiek nuo Vyriausybės tolesnių sprendimų, tiek nuo žmonių finansinės situacijos ir lūkesčių. O kur dar antrosios viruso bangos prognozės.
Birželio užimtumas tesieks 50 proc.
Šiandien Birštone – ramybe dvelkia labiau nei įprastai, jei tik tai yra įmanoma. Savaitgaliais sanatorijos, apgyvendinimo įstaigos bei SPA centrai jau džiaugiasi didesniu užimtumu, tačiau to negalima pasakyti apie darbo dienas.
„Mes iš didžiųjų atsidarėme vieni pirmųjų. Nors šį savaitgalį užimtumas siekia 80 proc., viso birželio bendras užimtumas tesieks 50 proc. Visi galvoja, kad važiuos lietuviai, veršis šią vasarą į kurortus. Nė velnio. Pirmiausia pildosi Palanga, tuomet Druskininkai ir galiausiai Birštonas. Kol nedirba Druskininkų vandens parkas, gal ir lengviau. Sako, kad atsidarys, kai lankytojų padaugės, bet juk jų padaugės, kai atsidarys. Toks uždaras ratas. Liepą turime rezervuotų tik 15 proc. kambarių. Įprastai tokiu metu užimtumas siekdavo 85 proc.
Tad pagrindinė žinia, kurią noriu pasiųsti žmonėms – šią vasarą laisvų vietų tikrai bus, visą vasarą“, – pakalbintas antrąjį birželio savaitgalį, 15min atviravo „Royal Spa Residence“, nuo kurios aukščiausias Lietuvos apžvalgos bokštas pasiekiamas vaizdingu nė kilometro nesidriekiančiu maršrutu pro Škėvonių atodangą, direktorius Rimantas Šimkevičius.
Jis prisiminė, kas dėjosi vasario 28 dieną, kuomet buvo paskelbta apie pirmąjį nustatytą koronaviruso atvejį Lietuvoje. Žmonės puolė atšaukti savų rezervacijų, kokią savaitę registratūroje vyravo tyla. Ištiko panika.
„Paskambino viena moteris iš Šiaulių ir patikino, kad niekur nevažiuos. Juk būtent šiaulietei buvo nustatytas pirmasis susirgimas COVID-19. Neįsivaizduojat, kiek daug priklauso nuo žiniasklaidos, nuo to, kokia žinia skelbiama. Tik kažką gero paskelbia – srautas atsinaujina. Štai, pranešė, kad nebevažiuotų lietuviai į užsienį, dvi savaites banga poilsiautojų sklido į Lietuvos kurortus“, – prisiminė R.Šimkevičius.
Vis dėlto, esama tokių lojalių klientų, kurie tik ir telaukė, kol „Royal Spa Residence“ atsidarys. Štai viena senjorų iš Vilniaus pora į šį sveikatinimo kampelį atvyksta jau 81 kartą – per mėnesį apsilanko po du kartus. Rezervacijas atlieka keletui apsilankymų į priekį.
Mėnesio užsidarius nuostoliai – 20 tūkst. eurų
Paklaustas, kokius nuostolius įstaiga dėl koronaviruso patyrė, pašnekovas įvardijo 20 tūkst. eurų siekiančią mėnesinę žalą.
Liepą turime rezervuotų tik 15 proc. kambarių. Įprastai tokiu metu užimtumas siekdavo 85 proc.
„Tikimės, kad tik tie trys mėnesiai, kuomet nedirbome, bus nuostolingi. Kai užsidaręs sėdi, taip, nuostoliai siekia kelias dešimtis tūkstančių. Ar pigiau šiuo metu apsilankyti mūsų SPA ir viešbutyje? 30 proc. pigiau nei pernai birželį. Iš valstybės nesulaukėme jokios paramos, tik bankai paskolų mokėjimus atidėjo. Žinote, esu daugiavaikis tėvas. Kam man tie žadami 200 eurų už vaiką? Geriau verslui valdžia padėtų“, – nuomonę išsakė R.Šimkevičius.
Labiausiai jam, kaip direktoriui, skaudu dėl to, kad į kitus metus buvo nukeltas šiemet Lietuvoje turėjęs vykti FIFA pasaulio salės futbolo čempionatas. Su organizatoriais buvo sukirsta rankomis, kad „Royal Spa Residence“ apsistos visi 70 čempionato teisėjų. Rugsėjį viešbutis turėjo būti pilnas. Laimei, sutartys nebuvo nutrauktos, tik persikėlė į kitus metus. Užsieniečiai tesudaro 10 proc. visų šios įstaigos klientų.
Turėjo išprašyti vokiečius
Vienintelės karantino metu Birštone veikusios „Versmės“ sanatorijos direktorė Rasa Noreikienė pripažino, kad pastarasis išgyventas laikotarpis – labai įdomus. Tiesa, prasidėjo jis didžiuliu stresu.
„Pilną korpusą vokiečių poilsiautojų turėjome išlydėti. Tenka visaip žmonių prašyti atvykti pas mus poilsiauti, tai dabar turėjome gražiai prašyti jų išvykti. Buvo ir tokių, kurie nė už ką nenorėjo išvažiuoti. Teko įtikinėti, bilietus pirkti, nes neturėjo pinigų tam. Apie 100 jų išvežiojom į keltus. Skaudu ir pikta buvo“, – karantino pradžią prisiminė R.Noreikienė.
Tuomet personalas sužinojo, kad „Versmės“ sanatorijai, kurios 50 proc. skirta komerciniam klientui, kita dalis – ligonių kasų siųstiems pacientams, karantino metu vis dėlto teks dirbti. Vėl buvo šokas.
„Nė karto nė vienas darbuotojas nepasakė, kad bijo, nedirbs, eis į prastovą“, – savo kolektyvu džiaugėsi sanatorijos direktorė.
Karantino metu „Versmės“ reabilitacija veikė tik 10 proc. pajėgumu. O štai antrąjį birželio savaitgalį įstaiga jau buvo beveik visa užpildyta. Ligonių kasų apmokamų vietų tebuvo likusių 10. Reabilitacinis užimtumas siekė 90 proc., komercinis – 60 proc.
