Neries pakrantė šalia „Litexpo“ – buvęs Miškinių kaimas – ilgą laiką buvo želdynų, rekreacijos zona, kurioje nebuvo leidžiama statyti gyvenamųjų ar komercinių pastatų. Tai keičiasi – naujojo bendrojo plano projekte vietoje želdynų siūloma vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona.
Į šią zoną 15min dėmesį atkreipė skaitytojas, kuris anonimiškai išsakė įvairių kaltinimų, esą sostinėje vyksta galima prekyba Bendrojo plano sprendiniais – patikrinti to neįmanoma.
Tačiau skaitytojo laiškas atskleidė, kad Vilniaus savivaldybės ruošiami pokyčiai bendrajame plane yra naudingi vienai sklypus valdančiai bendrovei, o ją kontroliuoja politiko L.Kvedaravičiaus, savivaldybėje atsakingo už bendrojo plano keitimus, draugas, verslo partneris, advokatas K.Jungevičius. Pastarojo bendrovė „Geradaris“ kadaise padėjo L.Kvedaravičiui byloje dėl didelės skolos.
Žalia pieva virs daugiabučiais?
Neries pakrantėje esanti žemė anksčiau buvo grąžinta dideliam skaičiui savininkų. Dalis jų dar 2009 m. kreipėsi į savivaldybę dėl galimybės statyti, bet anksčiau bendrasis planas nebuvo keičiamas, rodo Vilniaus savivaldybės stebėsenos ataskaitos.
Nuo 2017 metų pabaigos dviejų sklypų dalis ėmė supirkinėti bendrovė UAB „Upės vizija“ – sudaryta dešimtys sandorių su ankstesniais savininkais, perimta sklypų kontrolė. Šią bendrovę netiesiogiai kontroliuoja advokatas Kęstutis Jungevičius ir Andrius Pleška, įmonės vadovas, rodo Registrų centro išrašai.
Tuo pat metu, kai sklypai buvo supirkinėjami, savivaldybei rengiant bendrojo plano projektą, vietoje želdynų atsirado gyvenamoji zona. Jei pateiktas bendrasis planas bus patvirtintas, supirktuose sklypuose šalia „Litexpo“ bus leidžiami 4 aukštų (16 metrų) pastatai, 5000 kv. metrų ploto mažmeninės prekybos objektas, užstatymo intensyvumas sieks iki 0,8.
Registrų centro duomenimis, dviejų sklypų, kuriuose atsiranda nauja gyvenamosios paskirties zona, plotas siekia atitinkamai 2,7 ha ir 1,8 ha, o jų masinio vertinimo būdu įvertinta vertė – 1,8 mln. Eur ir 1,26 mln. Eur.
Tiesiai į šią teritoriją atvestų ir planuojamas Užvingio salos pėsčiųjų tiltas iš Vingio parko. Naujojo tilto prie „Litexpo“ autorių projektas vaizduoja žaliąsias zonas iš abiejų tilto pusių ir vizualizacijose nėra jokių statinių, netgi nurodoma, kad šią zoną papildys „aktyvios rekreacijos elementais“.
„Lengva linijinė tilto forma minimaliai prisiliečia prie Vingio bei Salos parkų krantų ir tolygiai išplatėja upės centre. Užvingio salos parkas kartu su ją pabrėžiančiu tiltu ansambliškai formuojami kaip vieša erdvė bei miesto ženklas – ansamblis“, – buvo rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Buvęs vicemeras L.Kvedaravičius ėjo ir tebeeina Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros komiteto pirmininko, taip pat bendrojo plano sprendinius keičiančios komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. L.Kvedaravičius kandidatuos artėjančiuose Seimo rinkimuose – Laisvės partijos sąraše įrašytas 22-uoju numeriu.
L.Kvedaravičių ir K.Jungevičių sieja sena pažintis, abu jie to neslepia. Kai L.Kvedaravičius bylinėjosi su Šarūno Marčiulionio kontroliuojama įmone dėl skolos, tuomet jis kreditorinius reikalavimus perleido įmonei UAB „Geradaris“, kurios vienintelis savininkas yra K.Jungevičius.
Po to, kai 15min pradėjo domėtis šia istorija, minėtas 15min skaitytojas abu asmenis užfiksavo kartu susitikime ir atsiuntė nuotrauką.
K.Jungevičius: mes su šiais sprendimais neturime nieko bendro
Sklypus valdančios bendrovės „Upės vizija“ netiesioginis akcininkas K.Jungevičius paaiškina, kad su L.Kvedaravičiumi nuo 1990 m. buvo verslo partneriai.
„Mūsų bendrų verslų veikla nutrūko 1996-aisiais, kai perleidom Hubertui Grušniui savo turėtas radijo stoties M-1 akcijas. Dar anksčiau pasibaigė per UAB „Herkus“, kur taip pat buvome akcininkai, vykdyta brokerio veikla „Litexpo“ rūmuose veikusioje Lietuvos biržoje. Esame turėję ir kavinę „Herkus“, kuri buvo įsikūrusi netoli Vilniaus santuokų rūmų. Š.Marčiulionis taip pat yra mano pažįstamas. Per UAB „Geradaris“ tiek Š.Marčiulioniui, tiek L.Kvedaravičiui priimtinomis sąlygomis buvo sureguliuotos įsisenėjusios jųdviejų tarpusavio finansinės pretenzijos“, – taip savo pažintį apibūdina K.Jungevičius.
Jis patikina, kad abu pažįsta vienas kito tėvus, taip pat ir daug kitų artimų žmonių: „Būna, jog kartu leidžiam laisvalaikį, todėl tikrai turim apie ką kalbėtis be kiekvieno iš mūsų darbo reikalų. Etiškos veiklos standartai mums yra žinomi ir jų yra laikomasi.“
Paklausėme, kaip pavyko pasiekti, kad bendrajame plane atsirastų pakeitimų, leidžiančių statybą žalioje zonoje prie „Litexpo“. Teisininkas paaiškino, kad rekreacinės paskirties statinių statyba intensyvaus želdinių naudojimo zonoje yra galima ir pagal 2007 m. priimtą Vilniaus miesto bendrąjį planą.
„Sklypus šioje vietoje pradėjome supirkinėti tada, kai planuojamame Bendrajame Vilniaus plane šioje vietoje jau buvo numatyti pakeitimai dėl gyvenamosios paskirties statybos. Šie pakeitimai atsirado dalies sklypų pardavėjų prašymų pagrindu. Mes su šiais sprendimais neturime nieko bendro. Sukonsoliduoti pageidaujamą teritoriją vienose rankose pavyko tik 2020-aisiais“, – sako K.Jungevičius.
Teisininkas teigia iš pardavėjų sužinojęs, kad bandymai konsoliduoti šią teritoriją prasidėjo dar 2007 m. ir bandančiųjų tai padaryti buvo ne vienas, bet problema buvo ne teritorijos perspektyvos, o tai, jog sklypai joje turėjo po 25 ar daugiau savininkų, kurių požiūriai, interesai ir lūkesčiai skyrėsi, o sklandus teritorijos vystymas yra įmanomas tik susitarus su visais bendraturčiais.
„Apie planuojamus pakeitimus buvo žinoma gerokai iki įmonei įsigyjant šiuos sklypus. Spėju, ir patiems pardavėjams (daliai jų) taip pat“, – atsakė K.Jungevičius.
Paklaustas, ar L.Kvedaravičius, dalyvaudamas savivaldybės komisijoje, priimančioje jam naudingus sprendimus, nenusižengia tarnybinei etikai, K.Jungevičius atsakė: „Niekada nesidomėjau komisijos darbu ir jos sudėtimi. Kita vertus, nepamenu, jog būčiau L.Kvedaravičiui atsiskleidęs esąs kokiais nors sprendimais suinteresuotos įmonės akcininkas.“
„Šiandien vis dar nepakeisto iki 2015 metų pabaigos turėjusio galioti Bendrojo plano projektavimo darbai, mano žiniomis, irgi buvo pradėti anksčiau, nei L.Kvedaravičius tapo Vilniaus mero pavaduotoju. Nėra tekę jo kaip vicemero ko nors prašyti“, – tikina K.Jungevičius (L.Kvedaravičius vicemeru paskirtas 2015 m. – 15min).
L.Kvedaravičius: planą rengė „Vilniaus planas“
Vilniaus politikas L.Kvedaravičius patvirtina pažįstąs K.Jungevičių, tačiau tikina asmeniškai jokių prašymų ar užklausų, susijusių su teritorijų planavimu, nėra gavęs nei iš K.Jungevičiaus, nei iš jo įmonės.
„Dirbdamas Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos nariu, taip pat vicemeru, kėliau sau aukščiausius skaidrumo, kokybės, etikos standartus. <…>. Prie Bendrojo plano keitimo esu prisidėjęs tiek, kiek po SĮ „Vilniaus planas“ pateikto projekto ir viešai pristatyto visuomenei gyventojai yra teikę projektui pasiūlymų ir pastabų – komisijoje kartu su kitais nariais šiuos pasiūlymus svarstėme, tačiau iš jūsų minimo asmens ar įmonės prašymų komisija nebuvo gavusi“, – teigia L.Kvedaravičius.
