Direktyvai antradienį pritarė 370 europarlamentarų, 199 balsavo prieš, dar 46 politikai susilaikė.
Iki 2050 m. – tik netaršūs pastatai
Remiantis su ES Taryba suderintomis pastatų energetinės veiklos taisyklėmis, nuo 2028 m. nauji viešieji pastatai, o nuo 2030 m. – visi nauji pastatai turės būti aukščiausios energetinės efektyvumo klasės.
Bendrijos narės turės užtikrinti, kad iki šio laiko gyvenamieji pastatai sunaudotų 16 proc. mažiau energijos. Iki 2040 m. bus privalu visai atsisakyti iškastinį kurą naudojančių šildymo katilų.
Dar gruodį europarlamentarai ir tuo metu Tarybai pirmininkavusi Ispanija susitarė dėl planų, kaip padėti sumažinti energijos suvartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pastatų sektoriuje.
Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūra siekiama iki 2030 m. gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir energijos suvartojimą šiame sektoriuje. Norima pasiekti, kad iki 2050 m. jis taptų neutralus klimato atžvilgiu.
Kartu siekiama, kad būtų renovuota daugiau prasčiausio energinio naudingumo pastatų ir pagerintas keitimasis informacija apie energinį naudingumą.
Siūlo saulės energiją
Jau po šešerių metų visi nauji pastatai turėtų būti nulinės emisijos. Naujiems pastatams, kuriuose įsikūrusios arba kurie priklauso valdžios institucijoms, šią taisyklę norima taikyti jau nuo 2028-ųjų.
ES teritorijoje pastatai sunaudoja 40 proc. energijos ir išmeta 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
ES narės galės atsižvelgti į pastato gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialą, kuris apima statybos produktų gamybą ir šalinimą.
Kalbant apie gyvenamuosius pastatus, valstybės turės įdiegti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad vidutinis suvartojamos pirminės energijos kiekis pirmiausiai sumažėtų bent 16 proc., o iki 2035 m. – bent 20-22 proc.
Iki 2030 m. šalys turės renovuoti 16 proc., o iki 2033 m. – 26 proc. negyvenamųjų pastatų, kurie yra prasčiausios būklės energetiniu požiūriu, nustatydamos minimalius energetinio naudingumo reikalavimus.
Jei tai bus techniškai ir ekonomiškai tinkama, ES narės turės palaipsniui diegti saulės energijos įrenginius viešuosiuose ir negyvenamuose pastatuose, atsižvelgiant į jų dydį, o iki 2030 m. – visuose naujuose gyvenamuosiuose pastatuose.
Teks atsisakyti iškastinio kuro katilų
ES taip pat ketina dekarbonizuoti šildymo sistemas ir palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro šildymui bei vėsinimui. Iškastinio kuro katilų siekiama visiškai atsisakyti iki 2040 m.
Nuo 2025 m. šalys taip pat turės nustoti subsidijuoti autonominius iškastinio kuro katilus. Finansinės paskatos toliau galės būti taikomos hibridinėms šildymo sistemoms, pavyzdžiui, kuriose katilas derinamas su saulės šilumos įrenginiu arba šilumos siurbliu.
Europos Komisijos duomenimis, ES teritorijoje stovintys pastatai sunaudoja 40 proc. energijos ir išmeta 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Naujosios taisyklės galės būti netaikomos žemės ūkio ir paveldo pastatams. ES šalys galės nuspręsti netaikyti jų ir pastatams, saugomiems dėl ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, laikiniems pastatams, bažnyčioms ir maldos vietoms.
CO2 išmetimus sumažins trečdaliu
Tokiu reguliavimu siekiama Europos išmetamo CO2 kiekį sumažinti 36 proc. „Ši kelionė prasidės nuo pastatų, kuriuose eikvojama daugiausiai energijos.
Taisyklės galės būti netaikomos žemės ūkio ir paveldo, dėl ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės saugomiems ir laikiniems pastatams, bažnyčioms ir maldos vietoms.
Švaistoma energija – tai sąskaitoms išleisti pinigai, – gruodį po EP ir Tarybai susitarimo kalbėjo Pastatų energinio naudingumo direktyvos pranešėjas Airijos europarlamentaras Ciaránas Cuffe. – Turime padėti piliečiams taupyti pinigus ir apsaugoti juos nuo nepastovių energijos kainų.
Todėl pasirinkome kelią, kuriuo einant galima sumažinti energijos sąskaitas visiems – ir būsto savininkams, ir nuomininkams – ir pašalinti pagrindines energijos nepritekliaus priežastis.“
Kad šis neoficialus susitarimas taptų įstatymu, jį turi patvirtinti Europarlamentas ir ES Taryba.
