Portalo publikacija sukurta taip, kad forma primintų naujienų agentūros BNS pranešimą.
Joje skelbiama, kad „Delfi“ portalo transliacijos metu „Dainius Dundulis netyčia atskleidė papildomą pajamų šaltinį. Nors tokios pajamos yra teisėtos, valdžios institucijos nerimauja, kad dėl šio atskleidimo gali būti masiškai atleidžiama iš darbo, nes išryškės darbo užmokesčio nelygybė“.
Pora detalių rodo, kad tai nėra profesionalios žiniasklaidos rašinys, nepaisant naudojamo logotipo – tekste gausu rašybos, skyrybos klaidų, nesuderinti linksniai.
Tariamoje publikacijoje minimas ir naujienų portalo tv3.lt vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis, jis tariamai ima interviu iš D.Dundulio, kuris žurnalistui neva atskleidžia paslaptį, kaip įmanoma užsidirbti daug pinigų nedirbant.
„Nekalbėk taip, lyg būčiau laukinis. Žinoma, aš jums pasakysiu, kaip užsidirbti pinigų. Pirmiausia duok savo telefoną ir leisk man investuoti 250 eurų“, – taip į žurnalistą neva kreipiasi „Norfos“ savininkas.
Teksto neplatino
BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis 15min pateiktame komentare paaiškino, kad naujienų agentūra neplatino tokio pranešimo žiniasklaidai ir įspėjo interneto vartotojus būti budriais bei nepasiduoti sukčių vilionėms.
„Šio akivaizdžiai melagingo pranešimo BNS neplatino. Mūsų klientams ir visuomenei teikiame tik patikimas, patikrintas žinias, turinčias reikšmę visuomenei“, – pabrėžė S.Jakučionis.
Dažna schema
Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis, jau anksčiau 15min pateiktame komentare aiškino, kad sukčiai nuolat ieško naujų formų ir dažniausiai naudoja įvairias agresyvias rinkodaros priemones: siūlo „negrąžintinus pinigus prekybai pradėti“, „premijas“ už investuotas sumas, įvairias mokesčių nuolaidas, dovanas, galimybę prekiauti prekybos platformos demonstracinėje versijoje, mokymus apie prekybą.
„Dažnai tai būna tušti pažadai, skirti pritraukti kuo daugiau klientų ir įkalbėti pervesti kuo daugiau pinigų, – portalui 15min aiškino jis. – Visas šis miražas dingsta kartu su pinigais pervedus lėšas.
Iš pradžių dar gali pasirodyti, kad investicija labai sėkminga, uždarbis sąskaitoje didėja, sulaukiama asmeninių konsultantų dėmesio su raginimais pervesti papildomų lėšų, o po to staigiai dingsta ir visos lėšos, ir dėmesį rodę bei nuolat skambindavę konsultantai.“
Anot Lietuvos bankų asociacijos, investicinių sukčių metodai jungia technologijas ir psichologinę manipuliaciją.
Jų siūlomos atsisiųsti programos neretai būna skirtos nuotoliniam prisijungimui prie kito kompiuterio – tai leidžia pasisavinti konfidencialius prisijungimo duomenis.
Pasitaiko atvejų, kai nusikaltėliai įkalba auką ir kartu prisijungti prie elektroninės bankininkystės paskyros, kad „drauge įvertintų finansinę padėtį“, o iš tiesų atlieka pavedimus.
Užmezgę nuolatinį glaudų bendravimą su auka, sukčiai skatina ne tik „investuoti“ visas turimas lėšas, bet ir skolintis iš pažįstamų bei kredito įstaigų. Sukčių, įsikūrusių kitose šalyse, sąskaitos dažniausiai pildomos tarptautiniais pavedimais, kuriuos atlieka pats nukentėjusysis, taip pat gali būti išvilioti mokėjimo kortelės duomenys.
Aukai panorus atgauti savo „investicijų portfelį“, kuris, tikint spalvingąja paskyra, pampsta akyse, sukčiai reikalauja sumokėti papildomus mokesčius. Liūdniausias scenarijus: aukai visiškai ištuštinus savo asmeninę sąskaitą ir išeikvojus visus skolinimosi rezervus, skambučiai liaujasi, o „investavimo paskyra“ tampa nebeprieinama.
15min verdiktas: melas. Tai apgaulės schema, skirta išvilioti pinigus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
