Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Karantinas jau baigėsi, bet kai kam prastovos liko: problemos verslui nesibaigia

Lietuvoje dėl koronaviruso plitimo grėsmės paskelbto karantino pabaiga rankas atrišo ne visiems – beveik 700 įmonių dėl įvairių priežasčių vis dar taiko prastovas savo darbuotojams. Verslas mini skirtingas priežastis – sumažėjo krovinių srautas, sustojo statybų projektai, įstrigo turizmas.
„Mitnija“
„Mitnija“ / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Po birželio viduryje pasibaigusio karantino darbuotojus į prastovas leidžiančių įmonių skaičius po truputį mažėja.

Valstybinės darbo inspekcijos 15min pateiktais duomenimis, birželio 17 dieną, pirmąją po karantino, turinčių galiojančias prastovas įmonių buvo 881.

Liepos 1 dieną įmonių, išleidusių darbuotojus į prastovas, skaičius siekė 687.

Nereikia tikėtis, kad viskas iš karto sugrįš į prieškarantininį lygį

Šias įmones dar gelbsti valstybės parama. Seimas dar karantino pradžioje nutarė prastovas paskelbusioms įmonėms mokėti valstybės subsidijas, padengiančias dalį darbuotojų darbo užmokesčio.

Artėjant karantino pabaigai ir pamačius, kad kai kurios įmonės sunkumų turės ir pasibaigus šiam režimui, valdžia nutarė tokiu būdu subsidijuoti verslą ir per ekstremalią situaciją.

„Nereikia tikėtis, kad viskas iš karto sugrįš į prieškarantininį lygį, – 15min sakė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. – Verslui irgi reikia laiko sugrįžti į buvusį ritmą iš laikotarpio, kai jis gyveno beveik be jokių pajamų.“

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė

Ji taip pat sakė, kad verslo problemos po karantino gali būti susijusios ir su pasikeitusiais gyventojų vartojimo įpročiais.

Pasak I.Genytės-Pikčienės, labiausiai nuo karantino nukentėjo veiklos, negalinčios egzistuoti be tiesioginio kontakto ir masinių susibūrimo vietų, tai kūrybiniai, pramogų organizavimo verslai, taip pat turizmo sektorius – kelionių agentūros, viešbučiai, restoranai.

Anot jos, su problemomis susidurs ir su sveikatos apsauga susijusios privačios įstaigos dėl per pandemiją smarkiai išaugusio veiklos reguliavimo, taip pat kitos įmonės, teikiančios ne pirmo būtinumo paslaugas.

Į Rytus krovinius gabenę vežėjai – prastovose

Sumažėjęs krovinių srautas į Rytus pakenkė dar 1991 metais įkurtai transporto, logistikos ir ekspedicines paslaugas teikiančiai įmonei „Daimanta“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Sunkvežimiai prie Medininkų pasienio posto
Luko Balandžio / 15min nuotr./Sunkvežimiai prie Medininkų pasienio posto

30 darbuotojų turinti įmonė prastovas taiko maždaug ketvirtadaliui, 15min sakė bendrovės direktorius Dainius Abramavičius.

Pasak jo, įmonės darbuotojai daug krovinių veža į Rusiją, Kazachstaną ar Uzbekistaną, kur koronavirusas dar nesiliovė smarkiai plitęs.

„Ten karantinas dar tik įsibėgėja arba pasiekęs piką. Didžiajai daliai klientų šiandien yra surištos rankos ir jie tiesiog nedirba arba dirba daug mažesniais tempais“, –sakė D.Abramavičius.

„Todėl mažėja krovinių, o atitinkamai mažėja ir darbuotojų poreikis“, – pridūrė jis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dainius Abramavičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dainius Abramavičius

Anot D.Abramavičiaus, per koronaviruso pandemijos piką Lietuvoje įmonės krovinių skaičius buvo sumažėjęs 35 proc., o dabar mažėjimas siekia 20 proc., lyginant su normaliais laikais.

Verslininkas teigė svarstęs pasinaudoti valstybės parama verslui pasiimant paskolą, tačiau galiausiai nusprendė siekti išgyventi iš subsidijų darbo užmokesčiui per prastovas.

Tačiau kiek laiko dar bus sunku, verslininkas pripažįsta nežinantis: „Tai gali būti ir pusę metų, o gal net ir visi metai.“

Teko atidėti statybų projektus

Pandemijos padarinius net ir po karantino jaučia ir didieji nekilnojamojo turto rinkos žaidėjai. Koncernui „MG Baltic“ priklausanti statybos įmonė „Mitnija“ šiuo metu į prastovas yra išleidusi 10 darbininkų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Mitnija“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Mitnija“

Tiesa, įmonės inžinerinis personalas ir administracija dirba įprastai. Iš viso „Mitnijoje“ dirba 320 žmonių.

Bendrovės atstovas spaudai Audrius Valatkevičius 15min teigė, kad dešimt darbininkų teko išleisti į prastovas dėl atidėtų naujų statybos projektų.

„Esami mūsų užsakymai nenukentėjo, juos įgyvendiname pagal sutartas sąlygas, tačiau vis dar jaučiame investuotojų atsargumą, abejones pradėti naujus nekilnojamojo turto plėtros projektus“, – kalbėjo A.Valatkevičius.

„Mitnija“ prognozuoja, kad dėl koronaviruso pandemijos bendrovė gaus dešimtadaliu mažiau pajamų, lyginant su pernykščiais 109 milijonais eurų.

Įmonė neprognozuoja, kiek ilgai truks pandemijos poveikis, tačiau pastebi po truputį sugrįžtantį pasitikėjimą rinkoje.

„Tikimės, kad nuotaikos ir toliau gėrės“, – sakė „Mitnijos“ atstovas.

Galvos skausmas ortopedijai

Ortopedinius batus ir vidpadžius gaminančiame „Ortofabrike“ į prastovas yra išleisti visi 20 darbuotojų, kaip ir per didžiąją dalį karantino.

Ši įmonė gamina ortopedinę įrangą vėliau ja prekiaujančioms parduotuvėms. Anot „Ortofabriko“ direktoriaus Donato Valinčiaus, šiose parduotuvėse klientų srautai nesugrįžo į buvusį lygį, todėl užsakymų gamybai įmonė gauna kur kas mažiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos