Sekmadienį dar iki pietų paaiškėjus, kad atlikti savo pilietinės pareigos prie balsavimo urnų dauguma rinkėjų neskuba, svarstyta, kad tokia situacija bus palanki gilias tradicijas turinčioms politinėms jėgoms. Esą jų rėmėjai balsuoja visada.
Rinkimų pirmuosius rezultatus žadėta skelbti tik prieš vidurnaktį, o iki tol politikai ir apžvalgininkai narstė rinkėjų apatijos priežastis. Tarp jų minėtas ir lietus, bet gerokai dažniau – išsamesnių diskusijų stokojusi rinkimų kampanija, kandidatų sąrašų ypatumai, tam tikras žmonių nuovargis po prezidento rinkimų, galiausiai ne tik Lietuvoje paplitusi nuomonė, kad EP esą nėra svarbi institucija. Lietuvoje balsuota pasyviausiai, palyginti su kitomis Baltijos šalimis.
Suskubo tik penktadalis
Likus valandai iki balsavimo pabaigos savo valią EP rinkimuose buvo pareiškę 15,68 proc. rinkėjų. Dar 4,12 proc. jų balsavo iš anksto savivaldybių administracijose, specialiuose paštuose, namuose. Taigi iš viso balsavo ne daugiau kaip penktadalis rinkėjų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, toks aktyvumas – vienas mažiausių iki šiol užfiksuotų per rinkimus visoje Lietuvoje. Aktyviausiai iki 19 val. balsavo Šalčininkų (30,19 proc.), Vilniaus (25,51 proc.) bei Anykščių (20,11 proc.) rajonų rinkėjai, mažiausiai aktyvūs rinkėjai buvo Visagine (7,65 proc.). Iki šiol mažesnio rinkėjų srauto sulaukta tik rinkimuose, vykusiuose ne visoje Lietuvoje, o atskirose apygardose. Priminsime, kad 2004 metais per rinkimus į EP balsavo 48,38 proc. rinkėjų.
Blanki kampanija
Kadenciją baigiantis prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma vakar tradiciškai balsavęs Saulėtekio rinkimų apylinkėje kaip vieną rinkėjų pasyvumo priežasčių išskyrė neįdomią rinkimų kovą.
„Lietuvoje rinkimų kampanija nesukėlė visiškai jokio susidomėjimo ir pati kampanija buvo neįdomi. Nebuvo patrauklių debatų, kuriuos būtų verta stebėti", – žurnalistams sakė V.Adamkus. Paklaustas, kiek, jo nuomone, rinkėjų ateis balsuoti, prezidentas prognozavo būsiant mažiau kaip 30 procentų. Savo balsą V.Adamkus sakė atidavęs tam, kas galės geriausiai atstovauti „ne tik Europos Sąjungai, bet svarbiausia Lietuvai". Pergalę EP rinkimuose prezidentas prognozavo tradicinėms partijoms, turinčioms stiprią organizacinę struktūrą.
Politologo Tomo Janeliūno komentaras:
„Nedidelis rinkėjų aktyvumas EP rinkimuose buvo prognozuotas iš anksto. Tačiau niekas nesitikėjo, kad jis bus toks mažas. Matyt, nei pati agitacija, nei EP vaidmuo, nei žmonės, kurie pretendavo tapti europarlamentarais, nesudomino rinkėjų. Veikiausiai prisidėjo ir tai, kad prezidento rinkimai „nuėmė tam tikrą rinkėjų įtampą". Savo viltis žmonės labiausiai buvo sutelkę į prezidento rinkimus, todėl jiems nebuvo svarbu, kas laimės EP rinkimus. Juolab kad mažai kas težino, ką tie nugalėtojai EP veiks.
Kai rinkėjų aktyvumas toks mažas, paprastai neproporcingai daug mandatų gauna partijos, turinčios ištikimiausią elektoratą. Lietuvoje tradiciškai tokius rinkėjus turi konservatoriai. Manau, nemažai gali būti balsavusiųjų už „Tvarką ir teisingumą" ir konkrečiai jos lyderį R.Paksą. Netikėtai daug balsų galėjo surinkti ir Lenkų rinkimų akcija, už kurią itin aktyviai balsavo šios tautybės asmenys."
