Per Seimo rinkimų antrąjį turą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai turėjo daugiausia galimybių sustiprinti savo partijos prieš dvi savaites iškovotą pergalę daugiamandatėje apygardoje.
Seimo nariai vakar rinkti 68 vienmandatėse apygardose iš 71. Dėl parlamentaro mandatų varžėsi 45 TS-LKD, 24 Lietuvos socialdemokratų partijos atstovai, 16 partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų, 10 liberalcentristų, 9 Liberalų sąjūdžio (LS) ir 9 Tautos prisikėlimo partijos nariai, 6 valstiečiai liaudininkai ir 5 koalicijos „Darbo partija+jaunimas“ kandidatai. Antrajame Seimo rinkimų ture taip pat dalyvavo 4 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, po vieną jaunalietuvį, socialliberalą ir „pilietininką“ bei 5 save iškėlę kandidatai.
Per antrąjį Seimo rinkimų turą rinkėjai rytą balsavo aktyviau, tačiau iki pietų aktyvumas krito. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iki 14 val. balsavo 17,75 proc. rinkėjų – 7 proc. mažiau nei per pirmąjį turą.
Kratėsi socialdemokratų
Daugiausia mandatų per pirmąjį rinkimų turą gavusių partijų – TS-LKD ir TPP – vadovai vakar dieną nedviprasmiškai užsiminė nematantys būsimoje valdančiojoje koalicijoje socialdemokratų.
Konservatorių lyderis Andrius Kubilius sakė įžvelgiąs realių galimybių formuoti koaliciją, kuri būtų pasirengusi permainoms. Viena didžiausių iš jų – socialdemokratų eliminavimas.
Paklaustas apie Arūno Valinsko vadovaujamą TPP kaip apie galimą koalicijos partnerę, A.Kubilius tikino, kad „su šia partija daug požiūrių sutampa“. Tarp galimų partnerių jis taip pat minėjo LS ir LiCS. Konservatorių lyderis vylėsi, jog naujajame Seime jo vadovaujama partija turės 43-45 vietas.
Tokia pat keturių partnerių koalicija – ir TPP pirmininko A.Valinsko vizijose. Pirmąsias žinias apie galimą koaliciją jis žadėjo pateikti jau šįryt. Pasak A.Valinsko, iškart po rinkimų nakties žadama paskelbti pareiškimą, kurio TPP lyderis vakar nekonkretizavo. Antrindamas A.Kubiliui „žvaigždžių partijos“ įkūrėjas pabrėžė, kad būsimoje valdančiojoje koalicijoje dabartinio premjero Gedimino Kirkilo vadovaujamų socialdemokratų gali nebūti. TPP vadovas taip pat prisipažino, jog apie galimus rinkimų rezultatus ir galimas koalicijas kalbėjosi ir su prezidento atstovais.
Prie centro-dešinės koalicijos formuotojų mielai prisidėtų LS. „Iškart įvardijome, kad tokia koalicija iš keturių partijų mums būtų priimtiniausia. Mes nesikratome atsakomybės, galėtume nuveikti nemažai darbų ir imtis permainų“, – vakar LŽ sakė LS lyderis Eligijus Masiulis.
Tuo metu LiCS pirmininkas Artūras Zuokas minėtą galimos valdžios sudėtį pavadino „įmanomu variantu“. Iš dalies jam pritarė prezidentas Valdas Adamkus. Vakar jis pareiškė, jog koalicija turėtų būti buriama vakarietiškai – daugiausia balsų gavusios partijos iniciatyva. Tačiau šalies vadovas pridūrė, kad konkrečiai, o ne apčiuopomis apie koaliciją bus galima kalbėti ne anksčiau kaip šiandien arba rytoj.
Pavadino propaganda
Socialdemokratų lyderis premjeras G.Kirkilas vakar prognozavo, kad partijų derybos dėl valdančiosios koalicijos formavimo prasidės naktį. Kai kurių partijų pareiškimus apie galimas koalicijas ir susitarimus G.Kirkilas pavadinimo propaganda prieš rinkimus. Premjeras vylėsi, kad po antrojo rinkimų turo jo vadovaujami socialdemokratai liks antri ir naujajame Seime turės apie 30 vietų iš 141. Paklaustas apie galimus koalicijos partnerius, G.Kirkilas tikino, jog būtų kalbamasi su visais.
Tuo metu kadenciją baigęs prezidentas, LSDP garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas skeptiškai vertino galimybę socialdemokratams formuoti valdančiąją koaliciją. Jis pabrėžė, kad naujajame Seime per mažai matyti galimų partnerių. Iš Taurakalnio balsavimo apylinkės išėjęs A.Brazauskas netikėtai sulaukė raginimų grįžti į politiką. Pagyvenęs vyras, priėjęs prie socialdemokrato, išreiškė viltį, kad jis dalyvaus kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose. "Be jūsų nematome kito kandidato", – tvirtino vyriškis. „Labai ačiū, kam tas vargas“, – atsakė A.Brazauskas.
Daugiausia mandatų per pirmąjį rinkimų turą gavusių partijų – TS-LKD ir TPP – vadovai vakar dieną nedviprasmiškai užsiminė nematantys būsimoje valdančiojoje koalicijoje socialdemokratų.
Socialdemokratų patriarcho teiginiams apie menkas bendražygių galimybės likti valdžioje pritarė ir vienas šios partijos lyderių Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas. Jis nemato bėdos, jei socialdemokratai liktų opozicijoje.
LŽ kalbintas Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius mano, kad didžiausia tikimybė – formuoti centro dešinės koaliciją. „Pagal demokratijos logiką daugiausia mandatų turintiems konservatoriams turėtų būti suteikta pirmenybė formuoti valdančiąją daugumą. Manau, jie tokius žingsnius ir daro“, – sakė jis.
Tačiau ši koalicija, politologo vertinimu, gali netapti kūnu dėl kelių priežasčių, pirmiausia - dėl liberalcentristų lyderio A.Zuoko laikysenos. „Be to, daugumos persvara būtų nedidelė. Kita aplinkybė – ekonominė-socialinė situacija“, – kalbėjo A.Krupavičius.
Rastų savo vietą?
„Tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas vakar tikino, kad jo vadovaujama partija rastų savo vietą tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų jėgų formuojamoje valdančiojoje koalicijoje. „Jei Vyriausybės formavimas pasvirtų į dešinę ar į kairę, realiai galėtume pretenduoti į koaliciją. Bet jei būtų „vaivorykštė“, tada būtų sudėtinga“, – aiškino jis. R.Paksas prognozavo, kad „tvarkiečiai“ po antrojo rinkimų turo Seime turės maždaug 20 mandatų ir bus „trečia frakcija“ po konservatorių bei socialdemokratų.
Pradėjo kelis tyrimus
VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, per antrąjį rinkimų turą buvo palyginti ramu. Tačiau VRK ir policiją pasiekė vienas kitas skundas dėl galimų pažeidimų. „Vienoje apylinkėje buvo ne vietoje iškabinta agitacinė medžiaga. Gavome kelis skundus, kad galbūt papirkinėjami rinkėjai. Iš vieno rinkimų stebėtojo Trakų-Elektrėnų apygardoje atimtas pažymėjimas, nes jis buvo pričiuptas autobuse agituojantis už vieną kandidatą“, – vardijo Z.Vaigauskas.
Anot jo, vienas rimtesnių nesklandumų užfiksuotas Vilniuje. Vienoje sostinės balsavimo apylinkėje kilo konfliktas tarp rinkėjo, norėjusio iš patalpos išsinešti biuletenį, ir komisijos pirmininko, kuris puolė vytis „pasiklydėlį“ ir jį sulaikė. Dėl šio incidento pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teisėsaugininkai taip pat tirs galimą biuletenio klastojimo atvejį Jonavoje. Dar du ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti anksčiau – dėl galimo šmeižto ir rinkėjų papirkinėjimo.
Ir vėl tas R.Žilinskas!
Per rinkimus Dzūkijoje „pasižymėjo“ į Seimą pagal TPP sąrašą jau patekęs Rokas Žilinskas. Jo elgesys papiktino Seimo narį socialdemokratą Julių Sabatauską, kuris kandidatuoja vienmandatėje Alytaus rinkimų apygardoje. Anot J.Sabatausko, stebėtojai jam pranešė, jog R.Žilinskas važinėja po rinkimų apylinkes ir vien savo pasirodymu agituoja balsuoti už J.Sabatausko varžovę – TPP atstovę Zitą Užlytę.
„Pasiskambinęs į apygardą sužinojau, kad R.Žilinskas rinkimų apylinkėse lankosi neturėdamas nei stebėtojo, nei savo, kaip partijos atstovo, pažymėjimo. Vadinasi, jis tai darė neteisėtai, nes rinkimų dieną agitacija draudžiama. Z.Vaigauskas patvirtino, kad R.Žilinsko elgesys – akivaizdus pažeidimas, bet norint šį atvejį ištirti būtinas pažeidimo protokolas. Tačiau suglumę stebėtojai jo nesurašė“, – apgailestavo J.Sabatauskas.
Jau per pirmąjį turą vienmandatėse apygardose į Seimą buvo išrinkti trys politikai – socialdemokratai Zigmantas Balčytis bei Algirdas Butkevičius ir LLRA vadovas Valdemaras Tomaševskis.
Alytaus rinkimų apygardos pirmininkas Albertas Sabestinas LŽ patvirtino, jog iš J.Sabatausko atstovo tikrai buvo gautas signalas. „Nedelsdamas informavau visas apygardos apylinkių komisijas, kad 50 metrų atstumu iki balsavimo vietų R.Žilinsko neprileistų“, – sakė jis. Anot A.Sabestino, jis telefonu susisiekė ir su R.Žilinsku. Šis paaiškino, kad užsuko į vieną rinkimų apylinkę savo partijos kolegei stebėtojai perduoti stebėtojos pažymėjimą. R.Žilinskas buvo perspėtas, kad jei toliau lankysis rinkimų apylinkėse, tai bus vertinama kaip pažeidimas.
Kai kurie rytą atėję balsuoti Dzūkijos apylinkės rinkėjai nustebo balsavimo kabinose radę esą Z.Užlytės reklaminį lapelį. Jame buvo surašyti sveikinimai varžovui J.Sabatauskui, kaip jau patekusiam į Seimą pagal LSDP sąrašą, ir raginama savo balsą atiduoti Z.Užlytei. Alytiškė Simona LŽ teigė pagalvojusi, kad tokių dalykų rinkimų dieną negali būti, todėl reklaminį lapelį išsinešė iš balsavimo vietos ir išmetė į šiukšliadėžę. „Kodėl nepranešiau komisijai apie radinį? Iš netikėtumo sutrikau“, – pasakojo Simona. Kiti alytiškiai taip pat skundėsi, kad minėtuose reklaminiuose lapeliuose buvusi informacija juos labai klaidino. Tačiau oficialiai apie tai nei apylinkių komisijos, nei VRK nebuvo informuotos.
Biuleteniai – pievoje
Suvalkijos rinkimų apygardos Gudelių apylinkės rinkimų komisijos pirmininkė dar penktadienio vakarą pametė vokus su jau užpildytais rinkimų biuleteniais. Į tokią nemalonią situaciją pateko Gudeliuose felčere dirbanti Rimalda Maščinskienė. Skubėdama suteikti pagalbą vienai ligonei ji pamiršo plastikinę rankinę, kurioje buvo biuleteniai, tiesiog prie ambulatorijos, ant žolės. Kad neturi biuletenių, komisijos pirmininkė apsižiūrėjo tik vakar po pietų. Laimė, kiek vėliau toje pačioje pievoje ji rado minėtą rankinę. Biuleteniai tebebuvo užklijuoti ir nepažeisti.
Šįkart eilių nebuvo
Kaune Seimo rinkimų antrasis turas praėjo ramiai. VRK gavo tik kelis skundus, jų pagrįstumą žadėjo aiškintis. Teigta, jog kauniečiai per pakartotinį balsavimą buvo aktyvesni nei per pirmąjį rinkimų turą. Aktyviausiai balsuota Pramonės ir Dainavos apygardose. LŽ kalbinti kauniečiai sutartinai tikino, kad laikinoji sostinė tebepalaiko dešiniąsias partijas.
Tuo metu klaipėdiečiai vakar, kitaip nei per pirmąjį turą, neskubėjo į rinkimų apylinkes. Galbūt dėl to ne tokie aktyvūs buvo ir rinkimų kampanijos dalyviai bei stebėtojai. Pranešimų apie galimus pažeidimus nebuvo girdėti.–VRK duomenimis, iki 15 val. Klaipėdoje aktyviausiai balsuota Danės apygardoje – prie balsadėžių atėjo 16,2 proc. rinkėjų. Tačiau pajūryje rinkėjų aktyvumas, kaip vakar atrodė, buvo kur kas mažesnis nei prieš dvi savaites. Tada iki 15 val. buvo balsavę 25 proc. rinkėjų, kai kuriose apygardose – per 30 procentų.
Kaip LŽ pasakojo vienos apylinkių komisijos pirmininkė Lietutė Demidova, per pirmąjį rinkimų turą komisijos nariai neturėjo nė valandėlės atsikvėpti, o vakar sėdėjo be darbo. „Prieš dvi savaites dirbome net suplukę. Žmonės stovėjo eilėse prie balsavimo kabinų, – sakė L.Demidova. – O dabar sėdime be darbo, sustirę nuo šalčio, nes patalpos dar nekūrenamos. Kai nešiojome rinkėjų pažymėjimus pagyvenusiems rinkėjams, jie tiesiai šviesiai pareiškė neisią balsuoti. Esą jų remiamas kandidatas į antrąjį turą nepateko, o už kitą balsuoti jie nenori.“
Šiauliuose rinkėjai vakar taip pat buvo vangesni nei per pirmąjį turą. Rinkimų apylinkėse eilių nenusidriekė – galėjai suskaičiuoti rinkėjus ant vienos rankos pirštų. Viena šiaulietė LŽ tikino, kad daugelis jos pažįstamų neatėjo balsuoti dėl stipraus ir šalto vėjo. „Žmonės tingi antrą kartą eiti balsuoti, – sakė Virginija Gintilaitė. – Bet aš manau, kad antrasis turas yra svarbesnis už pirmąjį. Nepraleidau nė vienų rinkimų nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.“
Primename, kad jau per pirmąjį turą vienmandatėse apygardose į Seimą buvo išrinkti trys politikai – socialdemokratai Zigmantas Balčytis bei Algirdas Butkevičius ir LLRA vadovas Valdemaras Tomaševskis.
Daugiamandatėje apygardoje į Seimą pateko 6 partijos ir viena koalicija. TS-LKD gavo 18 mandatų, TPP – 13, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 11, LSDP – 10, koalicija „Darbo partija+jaunimas“ – 8, LS ir LiCS – po 5 mandatus.
Parengta pagal LŽ korespondentų Marijaus Širvinsko, Kristinos Kučinskaitės, Mindaugo Milinio, Alvydo Januševičiaus, Kazio Kazakevičiaus, Ritos Krušinskaitės pranešimus.
