Anot K.Prunskienės, ryžtis šiam žingsniui nebuvo lengva – slėgė atsakomybė dėl liudininkų saugumo. Vienas iš liudininkų dar šmeižto akcijos pradžioje buvo žiauriai sumuštas, grasinant susidoroti ir su kitais šeimos nariais. Kiti liudininkai taip pat buvo įvairiais būdais bauginami.
„Vis dėlto neturiu kito pasirinkimo, kaip tik prašyti teismo paviešinti medžiagą. Daugelį metų besitęsianti šmeižto kampanija nuolat suaktyvėja rinkimų metu. Meluojant, tendencingai spekuliuojant informacija visuomenei pateikiamos vis naujos tariamo bendradarbiavimo „aplinkybės“. Noriu padėti galutinį tašką šioje istorijoje – gyventi nuolat šmeižiamai yra skaudi ir sunki našta tiek man, tiek mano šeimai. Visuomenė pagaliau turi sužinoti tiesą. Viliuosi, jog teismas išgirs prašymą“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime pareiškė K.Prunskienė.
Teismų maratonas tęsiasi jau devyniolika metų.
